Tikriausiai dar pamenate šią jauną ir talentingą merginą iš Kauno, prieš kiek daugiau nei porą metų drąsiai lipusią į „Eurovizijos“ atrankų sceną su savo kūrybos daina. Ekspresyvi jaunoji roko atlikėja Ugnė Smile (Ugnė Kudlaitė), neseniai atšventusi 18-ąjį savo gimtadienį, iki šiol stebina ne vieną profesionalą. Ji ne tik pati kuria ir atlieka savo dainas, bet ir groja tiek akustine, tiek elektrine gitara, pianinu. Šios jaunosios kūrėjos dainos yra skambėjusios ir Europos šalių radijo stotyse. Nors šiuo metu Ugnė daugiausia rašo ir įrašinėja naujus kūrinius, tačiau nepamiršta ir scenos – ateityje ji vėl džiugins savo gerbėjus koncertuose.
Kada pradėjai domėtis muzika?
Muzika mane domino nuo pat mažens, tačiau nei aš, nei mano artimieji neabejojo, jog užaugusi būsiu šokėja. Tačiau vieną dieną po 7 metų gyvenimo vien šokiu, būdama vos 13 metų, tėvams pareiškiau, jog daugiau nebelankysiu šokių pamokų ir būsiu dainininkė. Tą akimirką turbūt net ir pati nelabai tikėjau tuo, ką sakau, tačiau tėtis šį mano pareiškimą priėmė labai rimtai ir, atrodo, vienintelis iš visos šeimos šių mano žodžių laukė jau seniai. Tad nuo tos dienos pradėjome į norą dainuoti žiūrėti rimtai, repetuoti ir laukti, kas iš to išeis.
Kas buvo Tavo pirmasis mokytojas?
Mano pirmasis mokytojas buvo tėtis. Jis pirmas manimi patikėjo, nebandė manęs įsprausti į jokius rėmus, skatino būti savimi, visapusiškai palaikė, padėjo siekti savo svajonės ir neleido bei iki šiol neleidžia pamiršti, jog norint pasiekti užsibrėžtą tikslą reikia labai stengtis ir daug dirbti.
Esi dalyvavusi „Eurovizijos“ atrankose. Kokie prisiminimai Tau išliko, ar dalyvautum vėl?
Mintis dalyvauti Lietuvos nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje kilo 2012 metų vasarą, kai internete akys užkliuvo už šio konkurso anketos. Kaip tik tuo metu buvau visai nesenai sukūrusi dainą „Call to Your Mum“. Pagalvojau, kodėl gi nepabandžius. Šia idėja pasidalijau su savo muzikos prodiuseriu Mr. Jumbo (Giedriumi Balčiūnu), jis į mano sumanymą reagavo labai teigiamai ir pasiryžo kartu leistis į šią avantiūrą. Taigi, ilgai nesvarstę, įrašėme mano naujai sukurtą dainą ir išsiuntėme ją Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos“ komisijai.
Šiandien galiu pasakyti, jog tuo metu, siųsdami anketą, tikriausiai nė vienas neturėjome didelių vilčių patekti į atranką, nes buvau tik penkiolikos metų, tačiau, mūsų visų nuostabai, buvau pakviesta į atrankos filmavimą. Kadangi viskas vyko ekspromtu ir vienai atrankoje pasirodyti buvo šiek tiek baugu, Mr. Jumbo, likus dviem savaitėms iki atrankos, surinko grupę. Ją sudarėme aš, pats Giedrius, Augustinas Gutauskas ir Eimantas Kasperiūnas. Likus savaitei iki pasirodymo „Eurovizijos“ atrankoje, visi susitikome pirmą kartą, susipažinome, tą pačią dieną keletą kartų parepetavome kūrinį ir kitą kartą susitikome jau LRT studijoje per atranką. Dabar tai atrodo gana nutrūktgalviška, tačiau rezultatas, mano nuomone, buvo tikrai geras. Nors repeticijų turėjome, švelniai tariant, ne per daugiausia, scenoje vienas kitą jautėme taip gerai, lyg būtume kartu groję šimtą metų. Aš įgijau patirties, visi labai smagiai praleidome laiką. Iš tiesų ši avantiūra mane suvedė su puikiais žmonėmis, esu labai laiminga, kad jie tapo ne tik kolegomis, bet ir gerais draugais.
Tiesą sakant, 2014 m. su savo daina „Meant to Be“ vėl badžiau dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje, bet būtent tuo metu pasikeitė šio konkurso taisyklės. Jos man buvo nepriimtinos. Manau, naujos taisyklės nėra palankios kuriantiems ir savo dainas atliekantiems žmonėms.
Ką apskritai manai apie televizijos projektus?
Mano nuomone, televizijos projektai, per kuriuos skamba gyva muzika ir kurie leidžia atsiskleisti jauniems, savo svajonių siekiantiems tikriems muzikantams, yra labai puiku, tik gaila, kad tokių televizijos projektų Lietuvoje nėra labai daug.
Koks muzikos stilius Tau artimiausias?
Aš nesu prieš nė vieną muzikos stilių, tačiau labiausiai man patinka rokas. Šis muzikos stilius įaugęs man į kraują, jo daugiausia klausau ir būtent tokią muziką kuriu ir pati. Kodėl šis muzikos stilius man toks artimas, net nežinau, galbūt tai tiesiog įgimta. Pati, žinoma, neprisimenu, tačiau, kiek sužinojau iš pasakojimų, mane mažytę užmigdyti geriausiai pavykdavo įjungus roko stiliaus dainų. Matyt, rokas tiesiog yra manyje, ir vargu ar kas nors kada sugebės jį iš manęs iškrapštyti (šypsosi – red. past.).
Ar savo atliekamas dainas sukūrei pati?
Taip, visos mano atliekamos dainos yra mano pačios kūryba. Pastaraisiais metais intensyviai užsiimu dainų rašymu. 2014 metai man buvo kol kas kūrybingiausi iš visų, per juos sukūriau 30 naujų kūrinių. O 2015 metais jau esu parašiusi 13 dainų, tad viliuosi šiais metais pagerinti asmeninį rekordą. Dabar turiu daugiau nei 80 dar neįrašytų ir niekur nepublikuotų kūrinių. Pastaruoju metu jas įrašinėjame su Mr. Jumbo, kuris, beje, ir prodiusuoja mano dainas.
Kas Tave įkvepia kurti?
Dažniausiai kuriu tada, kai reikia ruošti daug pamokų (nejuokauju, tokiais atvejais iš nevilties galvoje ima suktis melodijos, jos mane atitraukia nuo mokyklinių pareigų). Žinoma, taip pat kuriu, kai mane labai paveikia ir sukelia daug emocijų gyvenime įvykę vienokie ar kitokie pokyčiai. Iš tiesų mano dainos – tai lyg mano dienoraštis. Jeigu nekurčiau, neturėčiau kur išlieti savo jausmų ir vieną dieną sprogčiau. Daugiausia mano dainų yra meilės tema, taigi meilės nesėkmės bent kūrybos srityje atneša šiokios tokios naudos. Kaip sakoma, „nėra to blogo, kas neišeitų į gera“.
Kur dažniausiai koncertuoji? Kokiai auditorijai skirtos Tavo dainos?
Šiuo metu daugiau dėmesio skiriu kūrybai, naujų dainų įrašinėjimui, o ne koncertinei veiklai. Žinoma, labai norėčiau ir tikiuosi ateityje, kai atitrūksiu nuo kūrybos, pakoncertuoti. Iš tiesų netgi esu pasiilgusi scenos ir gyvų pasirodymų.
Manyčiau, mano dainos greičiausiai skirtos tiems, kurie mėgsta alternatyviosios muzikos stilius, tokius kaip rokas, pankrokas ar poprokas.
Ar groji tik gitara?
Septynerius metus mokiausi muzikos mokykloje, fortepijono klasėje, tad groju ne tik akustine gitara, kuria išmokau groti tėčio padedama, bet ir pianinu. Taip pat praeitais metais teko prieš kelis pasirodymus per dvi savaites išmokti keletą savo dainų groti elektrine gitara – tai man buvo didelis iššūkis. Tiesa, iki aštuonioliktojo gimtadienio, kurį švenčiau balandžio mėnesio pradžioje, savos elektrinės gitaros neturėjau. Tačiau gimtadienio proga mane maloniai nestebino ir pribloškė Mr. Jumbo – jis padovanojo man pirmąją elektrinę gitarą, kuriai dizainą sukūrė ir kurią apipavidalino pats.
Ką manai apie Lietuvos popscenos muzikantus?
Muzikantų į kategorijas pagal atliekamos muzikos stilių neskirstau. Visi, kas muzikuoja ir muzika džiugina savo klausytojus, yra verti pagarbos. Visi, kad ir kokią muziką atliktų, stengiasi, dirba, įdeda dalelę širdies į tai, ką daro. Tad apie visus muzikantus galiu atsiliepti tik gerai.
Kaip manai, ar dėl muzikinės karjeros galėtum paaukoti daug?
Muzika man yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime – vien dėl jos aš gyvenau, gyvenu ir gyvensiu. Paaukoti dėl jos galėčiau ir šiandien aukoju tikrai nemažai, nes gyvenimą be muzikos galėčiau prilyginti jo pabaigai. Dėl muzikinės karjeros paaukoti turbūt negalėčiau tik to, kas susiję su žmogiškosiomis vertybėmis, tokiomis kaip draugystė, pasitikėjimas, ištikimybė ir pan.
Ar Tau priimtini skandalai?
Kol kas nė į vieną skandalą nebuvau įsivėlusi ir tikiuosi neįsivelsiu, nors jie pramogų pasaulyje, kaip pastebėjau, yra ganėtinai madingi ir turi savo privalumų. Tačiau aš tikiuosi, kad man į save atkreipti dėmesį pavyks savo muzika ir darbais.
Kaip vertini kritiką?
Dabar rimtai priimu tik man svarbių žmonių kritiką. Nors anksčiau labai krimsdavausi dėl kiekvieno blogo komentaro ir juos girdėti ar skaityti įdėjus tiek daug darbo ir pastangų į savo muziką būdavo skaudu, bet laikui bėgant išmokau atsirinkti kritiką, kurią turėčiau priimti, ir kritiką, kuri yra nepagrįsta ir dėl kuriuos turėčiau nesukti nei sau, nei aplinkiniams galvos. Kita vertus, visa – ir pagrįsta, ir nepagrįsta – kritika užgrūdina ir verčia eiti į priekį, sukelia norą stengtis viską daryti dar geriau.
Kaip atrodo Tavo laisvalaikis?
Savo laisvą laiką, kurio turiu ne per daugiausia, dažniausiai leidžiu sporto salėje, namie su šeima, muzikuodama ar būdama su draugais. Tiesa, „priklausomybė“ nuo sporto prasidėjo taip pat nuo „Eurovizijos“. Ten vieno moterų sporto klubo savininkas ir treneris pirmą kartą pamatė mane ir išgirdo mano muziką. Ir ši jam, kaip pats sako, labai patiko. Taigi, atsitiktinai sužinojęs, jog esu vienos iš jo sportininkių pažįstama, pakvietė mane apsilankyti savo sporto klube. Ir iš jo „neišeinu“ jau trečius metus, nors anksčiau tvirtai sakydavau, kad Ugnė ir sportas yra du nesuderinami dalykai.
Kokie Tavo ateities planai?
Artimiausioje ateityje planuoju pirmiausia baigti vidurinę mokyklą, jeigu pasiseks, įstoti į Lietuvos sporto universitetą ir, žinoma, toliau aktyviai užsiimti muzika: kurti, groti, koncertuoti bei džiuginti savo klausytojus naujomis dainomis.
Ko palinkėtum skaitytojams?
Skaitytojams visų pirma norėčiau palinkėti smagios ir nuotykių pilnos ateinančios vasaros, kad jų veiduose kuo dažniau atsirastų šypsena, kad jie ja dalytųsi su visais aplinkiniais, užkrėsdami gera nuotaika kuo daugiau žmonių. Taigi tegul jūsų gyvenime būna kuo daugiau teigiamų emocijų ir, žinoma, daug geros muzikos!
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino pilietė reporterė Greta Kondrataitė
Nuotraukos iš asmeninio Ugnės archyvo