Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulio keliuose kasdien žūsta apie 500 vaikų, tūkstančiai yra sužalojami. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2014 m. Lietuvoje per eismo įvykius žuvo 24 nepilnamečiai: 14 berniukų ir 10 mergaičių, sužeisti 669 nepilnamečiai. Šie skaičiai verčia susimąstyti, ar pakankamai daroma, kad būtų užtikrinta vaikų sauga keliuose.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu 2011–2020 m. oficialiai buvo paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo dekada, ji formaliai prasidėjo 2011 m. gegužės mėnesį. Dekados vizija yra saugus judėjimas visiems, kurie naudojasi pasaulio keliais. Numatoma, kad jei nebus imamasi veiksmų, dabartinis mirčių pasaulio keliuose skaičius – 1,3 mln. – 2020 m. gali išaugti iki 1,9 mln. Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti šių mirčių skaičių visame pasaulyje. Šių metų renginių epicentre – Trečioji Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitė, kuri vyks 2015 m. gegužės 4–10 d. Jos tema – vaikai ir saugus eismas keliuose. Pasaulio visuomenė, politikai ir patys vaikai kviečiami saugoti pasaulio ateities – vaikų – gyvybę.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2000–2014 m. laikotarpiu eismo įvykių, per juos sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius žymiai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2000 m. sužeistųjų keliuose skaičius buvo beveik 6000, o 2014 m. nesiekė 4000. Nors tai džiugina, tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pagal eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių išliekame pirmaujančia šalimi ir dalijamės trečiąja vieta su Bulgarija, mus lenkia tik Rumunija ir Latvija. Šie rezultatai rodo, kad negalima sustoti pusiaukelėje, kad būtina imtis bendrų veiksmų siekiant užtikrinti žmonių, ypač vaikų, saugumą keliuose.
Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, „nėra vienos priemonės, kuri galėtų sumažinti daugybę rizikos veiksnių, gresiančių vaikams keliuose, tačiau yra tam tikrų veiksmų, kurių gali imtis kiekviena šeima, bendruomenė ir šalis, siekdamos sustiprinti kelių eismo saugą vaikams.“ Saugesni keliai visiems žmonėms reiškia saugesnius kelius ir vaikams. Pasauliniame Saugaus eismo dekados 2011–2020 m. veiksmų plane yra apibrėžtos būtinos priemonės, kurių reikia imtis norint užtikrinti saugą keliuose. Valstybės atsakomybė yra apibrėžti įstatymuose ir valdyti bei pašalinti pagrindinius rizikos veiksnius, o kiekvieno gyventojo asmeninė atsakomybė yra savo elgesiu nesudaryti rizikos vaikų saugai keliuose. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia 10 veiksmingiausių strategijų, taikytinų siekiant išsaugoti vaikų ir kitų eismo dalyvių sveikatą ir gyvybę:
1. Greičio kontrolė. Maždaug trečdalis mirčių išsivysčiusiose šalyse įvyksta dėl nesaugaus greičio, o vidutinio išsivystymo šalyse – maždaug pusė. Todėl greičio apribojimai ir inžineriniai sprendimai yra būtini netoli mokyklų ir keliuose, kur didelė pėsčiųjų koncentracija.
2. Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prevencija. Eismo įvykio rizika pradeda reikšmingai didėti nuo tos akimirkos, kai vairuotojo kraujyje alkoholio koncentracija pasiekia 0,04 gramus decilitre kraujo. Todėl būtina visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad vairuotojai nesėstų prie vairo išgėrę ir taip nesudarytų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
3. Šalmų naudojimas. Dviratininkams tinkamai uždėtas šalmas galvos traumos riziką sumažina 69 proc., motociklininkams mirties riziką sumažina 40 proc., o rimtų galvos sužalojimų riziką – net 70 proc. Šalmas gali išsaugoti ir vaiko sveikatą bei gyvybę.
4. Saugus vaikų vežimas transporto priemonėmis. Vaikai ir kūdikiai transporto priemonėmis turi būti vežami automobilinėse kėdutėse, naudojant saugos diržus, atsižvelgiant į vaikų amžių, ūgį ir svorį. Vaikų saugus vežimas transporto priemone yra suaugusiojo atsakomybė.
5. Vaikų galimybės matyti ir būti matomiems keliuose gerinimas. Tai yra esminis vaikų saugos keliuose principas. Visi eismo dalyviai turi būti matomi, ypač tai svarbu vaikams. Jiems patariama dėvėti ryškius drabužius, segėti atšvaitus ar vaikščioti grupėmis lydimiems suaugusiųjų.
6. Kelių infrastruktūros gerinimas. Tai pagrindinis valstybės uždavinys. Keliai yra saugesni, kai jie apšviesti, su šaligatviais ir kitais inžineriniais sprendimais, padedančiais užtikrinti saugą keliuose.
7. Transporto priemonių dizaino adaptavimas. Daugumoje naujų transporto priemonių diegiamos modernios saugos technologijos. Dauguma jų skirtos visiems eismo dalyviams, o kai kurios specifiškai saugo vaikus.
8. Jaunų vairuotojų rizikos mažinimas. Jauni, nepatyrę vairuotojai sukelia labai daug transporto įvykių keliuose. Dažniausiai tai nutinka dėl greičio viršijimo, vairavimo pavartojus alkoholio ar narkotikų, telefono naudojimo vairuojant. Todėl jauniems vairuotojams turi būti taikomi griežtesni eismo saugumo reikalavimai.
9. Suteikti tinkamą pagalbą sužeistiesiems. Šalyje turi veikti kokybiška ir kvalifikuota greitoji medicinos pagalba, kad būtų galima išsaugoti kuo daugiau sužalotųjų per eismo įvykius gyvybę.
10. Vaikų priežiūra keliuose. Maži vaikai turi ribotas galimybes adekvačiai įvertinti riziką, todėl suaugusieji privalo rūpintis vaikų sauga, palydėti vaikus į mokyklą ir iš jos, pasirūpinti, kad jie dėvėtų šalmą ir būtų tinkamai vežami transporto priemonėmis.
Vaikų sužalojimų keliuose galima išvengti. Siekiant apsaugoti vaikus, petys į petį turi dirbti įvairios žinybos. Vis dėlto vien institucijos vaikų neapsaugos, būtina kiekvieno piliečio ir kiekvieno vaiko asmeninė atsakomybė už saugą keliuose. Lietuvoje taip pat aktyviai prisidedama prie šios iniciatyvos. Siekiant užtikrinti vaikų saugą keliuose, koordinuojant Pasaulio sveikatos organizacijai bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui, šioje srityje bendradarbiauja Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei atsakingosios institucijos: Kelių policijos tarnyba, Automobilių kelių direkcija ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Informaciją apie Trečiosios Jungtinių Tautų saugaus eismo savaitės metu vyksiančių renginių kalendorių galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata – Transportas, aplinka ir sveikata“.
Informaciją pagal Lietuvos ir Pasaulio sveikatos organizacijos literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė