Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla. Mokyklos koncepcija paremta tikėjimu, jog kiekvienas vaikas į šį pasaulį ateina su savo misija, pašaukimu. Mokytojo užduotis – skatinant vaiko asmenybės formavimąsi padėti jam rasti tai, kam yra pašauktas šiame gyvenime.
Pedagogų teigimu, mokslo žinios šioje mokykloje perduodamos visų pirma tam, kad jas gaudamas vaikas bręstų kaip kilnus žmogus, gyvenime kurtų ir skleistų gėrį. Humanistinės mokyklos įkūrėjai įsitikinę, kad žinios vertingos, kai jomis skiepijama dora. Tas įmanoma tik tada, kai tarp mokytojo ir mokinio egzistuoja bendrystės ryšys, kai kalbasi ne tik protai, bet ir širdys.
Pasak mokyklos direktorės Sonatos Petraitienės, dėmesio centre yra vaikas, o mokykla yra mokytojas, bet ne pastatas. Mokytojo asmenybė kuria Mokyklą. Mokytojas sukuria tą ugdymo atmosferą, kurioje auga vaikai. Iš mokytojo kyla emociniai ryšiai, pasitikėjimas, aukšta moralė, veržlumas. Mokytojas yra kūrybiškai kantrus ir ištikimas vaikams. Šias savybes jis pats irgi turi ugdyti ir nuolat puoselėti, ir kaip meistriškumą, vidinę kultūrą. Mokyklos tikslas – išugdyti kilnų žmogų, o ne vien tik sėkmės lydimą rinkos dalyvį, civilizacijos laimėjimų vartotoją. „Mokykla iškelia dvasinius vaiko siekius ir poreikius, kurie yra nepaprastai svarbūs. Įprastoje mokykloje jiems dažnai nebelieka nei vietos, nei laiko. Manome, kad kaip tik dėl to kyla mokytojų ir mokinių nesusikalbėjimas, abipusė nepagarba, nusivylimas“, – pasakojo vadovė.
Vilniaus humanistinės mokyklos kūrėjai įsitikinę, kad geresnę visuomenę kuria pamatines vertybes turintys išsilavinę, laisvi, taurūs ir kilnūs žmonės. Mokant ir ugdant vaikus humanizmo dvasia dedami pamatai kitų žmonijos kartų tobulėjimui.
„Mokykla negali likti sustabarėjusi, kai keičiasi aplinka, informacijos šaltiniai, bendravimo formos ir mokiniai. Mūsų mokykloje kiekviena pamoka, visi mokomieji dalykai turi pasakoti vaikui apie jį patį, nuolatos rodomos sąsajos, ieškoma analogijų tarp mokslo tiesų ir žmogaus vidinio gyvenimo faktų. Tai galima daryti ir pradinėse klasėse, mokant skaityti, skaičiuoti, o vėliau mokant fizikos, chemijos, tiksliųjų mokslų, ne tik humanitarinių dalykų. Mokoma pamatinių žmonijos vertybių, dvasingumo“, – kalbėjo S. Petraitienė. Mokymas vyksta per asmeninį išgyvenimą, asmeninę patirtį. Tokiu būdu ugdomas vaikas daug sužino ir apie save, jis auga, bręsta kaip asmenybė.
Humanistinės mokyklos įkvėpėjas yra garsus pedagogas, prof. Šalva Amonašvilis. Pasak jo, mokykla yra kūrybiškas augančio žmogaus asmenybės tapsmas. Jos pamatiniai postulatai yra tikėjimas vaiko galimybėmis, vaiko unikalumo atskleidimu, pagarba jo asmenybei, skatinimas tarnauti gėriui.
Tėvams svarbu, kaip jaučiasi ir kaip gyvena jų vaikai. Įprasta manyti, kad mokykla ruošia vaikus gyvenimui. Bet mes tarsi užmirštame, kad vaikai jau gyvena. Šioje mokykloje vaiko savijauta ir mokymosi rezultatai yra vienodai svarbūs. Emocijų, nuostatų, vertybių sfera yra tiek pat svarbi, kaip ir intelektinė.
Mokykla, pasak steigėjų, yra priimtina tiems tėvams, kurie savo vaikams linki ne tik geros karjeros, bet ir išminties gyventi prasmingai, mokėti atpažinti savo jausmus, įveikti sunkumus, turėti savo nuomonę, pasaulėžiūrą, linki mokėti kurti gražius santykius, bendrauti su kitais, kurie nori, kad jų vaikai būtų laimingi. Beje, tai neįmanoma, jei mokydamasis vaikas bus nelaimingas.