Nepaisant atšiaurių balandžio pabaigos orų, vieną gausiausių šalyje tulpių kolekcijų auginančio Vytauto
Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo ekspozicijose tulpės pražydo tik keliomis dienomis
vėluodamos. Tad nors iššūkių nešykštėjo nei šalta žiema, nei neskubantis pavasaris, tulpyno didysis
žydėjimas Kaune jau prasideda ir kviečia atrasti nepaprastai margą, įvairų ir platų ne tik tulpių, bet ir kitų
svogūninių augalų pasaulį. O ilgametė tulpių puoselėtoja, vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Rita
Maršelienė dalijasi savo patirtimi ir stebėjimais, patardama, ką ir kaip daryti, kad apsaugotumėte savo
tulpes nuo kenkėjų ir ligų.
„Praėjusį rudenį mokslinės-ekspozicinės kolekcijos sode, 18 arų plote, pasodinome 480 tulpių veislių ir
rūšių. Pavasarį išaugo ne visos. Žiemą dirva įšalo labai negiliai, kai kur įšalo visai nebuvo. Anksti iškrito
labai daug sniego. Tai sudarė puikias sąlygas tulpyno pataluose apsigyventi pelėms – tad vieną kitą
svogūnėlį nukniaukė jos. Tačiau, nepaisant tokių ir panašių nuostolių, tulpės šiemet puikiai žydi“, –
pasakoja Rita Maršelienė.
Džiugu, kad šiemet daug lankytojų galėjo pasigrožėti pirmosiomis Kaufmano grupės tulpėmis: tai pačios
ankstyviausios – rausva ‘The First’, oranžinė ‘Early Harvest’. Vėliau žydėjo sodri raudona ‘Showwinner’,
balta ‘Concerto’, botaninės (Miscellaneous Group) tulipa bifloriformis. Kadangi vyravo vėsūs orai,
žydėjimas truko ilgai, net porą savaičių.
„Kodėl atkreipiu dėmesį į jau peržydėjusias tulpes? Todėl, kad daug lankytojų jų nesuspėja pamatyti.
Atėję nustemba: „Jau tulpės žydi?“ Kviečiu kitais metais nevėluoti. Jei norite iš tiesų pažinti tulpių pasaulį
– aplankykite jas kas porą savaičių, nes vaizdas sparčiai keičiasi ir viena po kitos savo grožį parodo vis
kitos veislės“, – pataria Rita.
Šiuo metu ekspozicijose sparčiai pradeda žydėti Fosterio, Greigo, Darvino veislės ir hibridai, tarp kurių
Rita vardija savo mėgstamiausias: „Tamsiai violetinė ‘Juan’ su dryžuotais, tamsiais lapais, ypač ilgai ir
stambiais žiedais žydinčios, niekada nenuviliančios ‘Purissima’ serijos tulpės. Ypač įdomi ‘Flaming
Purissima’: jos žiedai varijuoja, keičiasi nuo labai švelniai rožinės dryžuotos iki avietinės. Arba kita,
pražystanti visiškai prie pat žemės – ‘Red Riding Hood’. Gan retu – geltonos ir baltos spalvų deriniu –
pasipuošusi veislė ‘Sweetheart’. Na ir, žinoma, mano viena mylimiausių – išskirtinė, melsvai alyvinės
spalvos ‘Light and Dreamy’ tulpė, prie kurios kiekvienam norisi stabtelėti ilgiau.“
Vėsesniais orais tulpių žydėjimas tęsiasi iki pat gegužės pabaigos, o kelios veislės dar žydi ir birželio
pirmosiomis dienomis.
Gausi svogūninių augalų grupė sode
Botanikos sodas tuo ir ypatingas, kad jame lankytojų laukia plati augalų įvairovė: be tulpių, gausiai
sužydo ir narcizų veislės. Lyg ir įprastas, kai kur pievomis auginamas augalas Botanikos sode ne vieną
nustebina savo įvairove: rausvomis, įmantriomis karūnėlėmis, pilnaviduriais, didžiuliais žiedais ir plačia
geltonų atspalvių gama. Netrukus ekspozicijoje saloje skleisis ir išvaizdūs daugiažiedžiai narcizai
‘Cheerfulness’ bei ‘Sir Winston Churchill’.
Akį patraukia ir šiemet ypač dailios, šalia tulpių susodintos 2024 metais iš Prancūzijos gautos
daugiažiedės margutės: (Fritillaria imperialis) ‘Early Fantasy’, ‘Helena’, ‘Lutea’, ‘Orange Beauty’, ‘Red
Beauty’. Greta jų – paprastosios margutės (Fritillaria meleagris), blyškiosios margutės (Fritillaria
pallidiflora), mažučiais varpeliais žydintys eritroniai.
Svogūninių augalų priešai
„Svogūniniai augalai turi tiek priešų, kad visų nė neišvardysi. Štai, dažnai sulaukiu lankytojų klausimų,
kodėl tulpės „susižydi“: žydėjo raudonos, rožinės, geltonos, violetinės, o po metų kitų ėmė ir pražydo
margos, kartais labai taisyklingai dryžuotos. Gali atrodyti, kad pražydo nauja, marga veislė. Bet
neapsigaukite: naujas veisles išveda selekcininkai. O pas jus taip nusidažiusios tulpės paprastai reiškia,
kad jos susirgo virusine liga.
Sergantys augalai ilgainiui tampa mažesni, silpnesni, žiedai gali būti deformuoti. Virusines ligas platina
amarai, nematodai, bitės. Mes patys, pjaudami tuo pačiu peiliu sergančias tulpes, galime užkrėsti ir
sveikąsias. Kai kuriuose augaluose liga gali būti dar nepastebima“, – apie vieną dažniausių tulpes
pražudančių bėdų pasakoja Rita. Nors virusuotos margos tulpės atrodo gražiai, pasak specialistės, visas
jas reikia išrauti ir išmesti. Tik ne į kompostą!
Dėl tos pačios priežasties Rita rekomenduoja kiekvienais metais tulpes persodinti į naują vietą – nes
auginant tame pačiame lauke ilgiau, plinta įvairios grybelinės ligos. Negailėti trąšų sodinant – pavasarį
ypač naudinga kalcio salietra su boru.
„Daug žalos padaro pilkasis (kekerinis) (Botrytis cinerea) puvinys. Tokie tulpių svogūnėliai dažniausiai net
neišauga, supūva po žeme. Jeigu išauga, tai gerokai mažesni, susisukusiais, iškraipytais stiebais, kurie
lengvai išsirauna, nutrūksta nuo svogūnėlio. Dirvoje lieka grybų sporos, kurios kitais metais vėl užkrečia
augalus. Toje pat vietoje dezinfekuotus tulpių svogūnėlius geriausiai sodinti tik po 5–6 metų. Tiesa,
kelerius metus toje pat vietoje neblogai auga ir atsilaiko prieš grybines ligas Darvino hibridai, kai kurios
botaninės bei tam tikrų veislių tulpės“, – pasakoja Rita.
Daug tulpių gali sunykti auginant šlapioje, užmirkstančioje dirvoje. Jomis smaguriauti mėgsta pelės.
Svogūnėlius dažnai apgraužia paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa), paprastojo grambuolio
(Melolontha melolontcha) lervos. Rečiau spragšių (Elateridae) lervos (jeigu prieš sodinimą toje vietoje
buvo pieva). Pažeisti svogūnėliai dažniausiai supūva, tuo pačiu pagausindami dirvoje grybinių ligų.
„Teisinga agrotechnika, augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų – tada bus ir sveikos tulpės“, – reziumuoja
dešimtmečius su šiais augalais dirbanti specialistė.
