Mokyklos, kuriose visi vieni kitus vadina vardais, mokiniai, kuriantys mokyklos strategiją, mokyklų bendruomenės, kurios remiasi pasitikėjimu, o ne drausminimu ir klusnumu, – tai pavyzdžiai ne vien iš Skandinavijos, bet ir iš Lietuvos švietimo įstaigų. Šių įkvepiančių istorijų klausėsi ketvirtadienį Vilniuje įvykusios konferencijos „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“ dalyviai.
Lietuvos mokyklos atsikrato patyčių
Lietuvoje 70 proc. vaikų patiria patyčias. Ne tik iš bendraamžių, bet ir iš mokytojų. Mokytojai taip pat kenčia tiek vaikų, tiek savo vadovų patyčias.
Apie šią problemą kalbama jau seniai, tačiau situaciją gali pakeisti tik mokinių, mokytojų, tėvų bendras veikimas. Iniciatyva „Dramblys.lt“ bei „Reach for change“, remiami „Tele2“, ėmėsi pokyčių kūrimo. Ketvirtadienį surengtoje konferencijoje renginio dalyviai dalijosi gerąja patirtimi, pasakojo istorijas, kaip šie pokyčiai vyko konkrečiose mokyklose.
„Patyčių atvejų dabar pastebima netgi daugiau negu anksčiau. Bet tai gali būti padidėjusio sąmoningumo ženklas – pastebima daugiau, nes labiau atkreipiamas dėmesys į emocinę aplinką mokyklose“, – sakė viena iš konferencijos organizatorių VšĮ Pozityvaus ugdymo instituto bei Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė.
Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų
Vieną iš konferencijoje pristatytų pokyčių istorijų pasakojo Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos vadovė Renata Mikienė. Supratusi, kad permainas turi inicijuoti pati, mokyklos direktorė kiekvieną rytą mokinius ir darbuotojus ėmė pasitikti prie mokyklos durų. Tai ji daro iki šiol.
Iš pradžių mokiniai ir pedagogai manė, kad taip tikrinama, ar niekas nevėluoja. Tačiau kasdienis vadovės pasisveikinimas, geros dienos palinkėjimas po truputį ėmė keisti atmosferą mokykloje. Vieną dieną direktorei susirgus, jos pasigedę mokiniai atvyko aplankyti net į ligoninę.
Nors tokių istorijų Lietuvoje dar nėra daug, I. Liubertienė teigė, kad tai – pokyčio pradžia, kuria galima tik džiaugtis.
Pakeisti gali ir vienas žmogus
Organizatorė įsitikinusi, kad pokyčius pradėti gali net ir vienas žmogus. Dabar tai paprasčiau, mat mokyklos dalijasi savo žiniomis ir kiekvienas norintis gali perimti gerąją patirtį.
„Pavyzdžiui, į „Dramblys.lt“ emocinio intelekto olimpiadą iš visos Joniškio savivaldybės savo klasę atvežė tik viena mokytoja savomis lėšomis. Tačiau ši klasė laimėjo „Tele2“ finansuojamus mokymus visam rajonui. Kai pranešėme tai mokytojai – ji apsiverkė, nes netikėjo, kad taip gali atsitikti. Bet štai pavyzdys, kaip daug gali pakeisti vienas žmogus“, – pasakojo Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė.
„Didžiuojamės žmonėmis, kurie ne tik drąsiai keičia atmosferą savo ugdymo įstaigose, bet ir tampa didesnių pokyčių dalimi. Tikiu, kad taip mūsų švietimo sistema gali tapti palankesnė visiems: vaikams, mokytojams, tėvams. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokių iniciatyvų“, – sakė projektą remiančios bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
Emocijas matavo „emometru“
Vilniuje vykusi socialinio ir emocinio ugdymo konferencija buvo jau penktoji. Kadangi tema svarbi visiems – ir mokiniams, ir tėvams, ir mokytojams, – scenoje 3 renginio vedėjai atstovavo kiekvienai grupei.
Konferencijos metu taip pat buvo realiu laiku matuojamos dalyvių emocijos – tam pasitelktas JAV mokslininkų sukurtas emocijų matavimo instrumentas „emometras“.
Iš viso konferencijoje dalyvavo apie 200 žmonių iš visos Lietuvos. I. Liubertienė teigė, kad ankstesnius renginius stengtasi organizuoti taip, kad svečiams į juos būtų kuo patogiau atvykti, o šiemet persikelta į Vilnių, nes tai – jubiliejinė konferencija.
Nors pokyčiai dar tik prasideda, konferencijos dalyviai džiaugėsi, kad socialinį emocinį ugdymą Švietimo ir mokslo ministerija įvardija kaip ypač svarbią sritį. Tad galima tikėtis, kad emocinė atmosfera mūsų šalies įstaigose vis su didesniu pagreičiu ims keistis į gerą.