Dabar beveik kiekvienoje šeimoje ar giminėje yra bent vienas žmogus, išvykęs dirbti į užsienį. Todėl dažnas atvejis, kai vyras ir žmona arba vaikinas ir mergina yra atskirti tūkstančių kilometrų, jūrų ar net žemynų. Tokie santykiai kartais ardo šeimas, o kartais, priešingai – tik dar labiau sustiprina dviejų žmonių tarpusavio supratimą ir padeda susikalbėti.
Atstumas griauna santykius
Pašnekovė Živilė sako, kad su draugu atskirai gyveno pusmetį, tada išvažiavo pas jį į Daniją. Panašaus likimo žmonėms ji pataria vykti kartu su antrąja puse, kad ir kas būtų, nes, gyvenant atskirai, įpročiai ir jausmai keičiasi, atsiranda nesutarimų. „Pavyzdžiui, man, – kalba mergina, – atsirado nemiga, vėliau ir depresija. Aš jokiu būdu nepritariu gyvenimui atskirai.“
Iš tiesų ilgos naktys ir dienos be mylimo žmogaus labai stipriai paveikia psichologiškai. Laukimas, kol oro uosto atvykimo salėje pasirodys mylimas žmogus, yra sunkus ir ilgas. Tai reikalauja daug pastangų ir stiprybės.
Kita pašnekovė Natalija išsako dar griežtesnę nuomonę apie santykius per atstumą: „Mano šeima iširo. Vyras nenorėjo važiuoti pas mane į užsienį, nes jam buvo gerai, kai aš jį išlaikiau… Mes svetimėjome. Dabartinis mano draugas gyvena kitame mieste, tačiau mes esame toje pačioje šalyje, todėl bet kada galime nuvažiuoti vienas pas kitą. Kai žmones skiria labai didelis atstumas, išlieka tik stipriausi jausmai… Dažniausiai vyrai pajaučia laisvę, pinigų skonį, pradeda pamiršti, kad turi žmoną, vaikų, ir taip pamažu santykiai pradeda byrėti. Aš manau, kad reikia ilgai nelaukus vykti pas savo antrąją pusę, jeigu nori, kad santykiai nesugriūtų.“
Meilė nugali viską
Rita studijuoja Lietuvoje, o jos sužadėtinis dirba Olandijoje. Iš viso jie draugauja trejus metus, atskirai gyvena pusantrų metų. Rita sako: „Kai esame atskirai, dažnai aplanko liūdesys, niūrios mintys, atrodo, imčiau ir mesčiau universitetą, bėgčiau pas savąjį laimės ieškoti. Visada sunku susikaupti, nes mintyse – tik jis, galvoje sukasi tik tai, kad greičiau eitų laikas, nes tverti labai sunku… Laukiu, kada galėsiu nuvykti pas jį arba kol jis pats grįš atostogų. Kiekvienas išsiskyrimas būna skaudus, nes vis iš naujo reikia apsiprasti su mintimi, kad vėl kurį laiką nebūsime kartu. Tai yra kančia. Vis dėlto kovoti su liūdesiu man labai padeda draugai.“
Kad ir kaip sunku būtų, meilė – geriausias ginklas kovojant su liūdesiu. Rita panašaus likimo žmonėms pataria „mylėti, laukti ir būti kantriems. Juk sunkiai pasiekiamas vaisius yra saldžiausias.“ Tos akimirkos, kai du žmonės po ilgo laiko tarpo susitinka, yra brangiausios jų gyvenime, nes jos vertinamos visai kitaip. Santykiai dar labiau sustiprėja, nes du žmonės būna įveikę meilės išbandymą.
Parengė Rasa Minkevičiūtė