Universitetai turėtų būti atviri visuomenei, skatinti socialinį teisingumą ir nuolatines mokymo formų inovacijas, sako Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklo (EDEN) prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė dr. Airina Volungevičienė. Šiemet šis institutas pristatė nematytą naujovę – atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu, prisijungus internetu iš bet kurios patogios vietos.
A. Volungevičienė šiuo metu vadovauja Europos nuotolinio ir elektroninio mokymosi tinklui EDEN, kurio dėmesio centre yra technologijų, naujovių taikymas švietimo srityje. Šis tinklas vienija daugiau nei 200 žemyno institucijų, vykdančių nuotolinio ir atvirojo mokymosi veiklas, diegia ir skatina inovacijas, novatoriškus mokymosi metodus. Mokslininkės teigimu, Europos kontekste šiose srityse Lietuva atsilieka, ypač kalbant apie mokymo turinio skaitmenizavimą.
„Lietuvoje nėra strategijos, kaip skaitmenizuoti mokymo turinį visuose švietimo lygiuose – nuo vidurinių mokyklų iki aukštojo mokslo. Nėra sistemiškai išanalizuota, kokias kvalifikacijas turėtų turėti šiandieniniai mokytojai ar dėstytojai, neatnaujinti kvalifikacijų aprašai, atsižvelgiant į tai, kaip šiandien reikėtų dirbti su studentais ir moksleiviais. Valstybiniu lygmeniu viskas vyksta pernelyg fragmentiškai, trūksta bendro susitarimo“, – sako EDEN prezidentė.
Universitetuose situacija geresnė, nes jie veikia savarankiškai, nusistato vidines tvarkas, reikalavimus dėstytojams, mokymo medžiagą, ieško inovatyvių mokymo formų pagal užsienio patirtį. Tačiau Europos Komisija siekia, kad universitetai dar glaudžiau bendradarbiautų su vyriausybe, ministerija, susitartų, kur reikalinga valstybės pagalba, aptartų reikalavimus šalies mastu, rengtų bendras tvarkas ir strategijas. Docentės teigimu, Lietuvoje trūksta vieningumo, reaguojama į atskirų ES projektų kvietimus, o bendro sutarimo, bendro strateginio požiūrio nėra.
Svarbiausia – atvirumas ir inovacijos
Europos Komisija ir UNESCO šiuo metu visame pasaulyje skatina švietimo išteklių atvėrimą visai visuomenei – suteikiant prieigą prie šių išteklių visiems norintiems, naudojimą mokymui, švietimui, kultūrai. O mūsų šalyje, pasak A. Volungevičienės, apskritai nesuvokiama, kas yra atviri švietimo ištekliai ir kokią reikšmę jie turi valstybei, visuomenei ir švietimui. Nors Lietuva pirmauja pasaulyje pagal interneto ryšio prieinamumą ir kokybę, turinio pasiūla internete yra minimali, ypač kalbant apie paslaugas švietimui.
„Lietuvoje tai yra dar nauja, čia tikrai atsiliekame ir apskritai daugelis mūsų šalyje turi labai siaurą supratimą, koks turėtų būti universitetas. Mano nuomone, jo misija turėtų būti švietimas per kultūrą, išsilavinimą, socialinis teisingumas, atvirumas visai visuomenei ir inovatyviausių mokymo formų ieškojimas. Žmogus turi turėti galimybę pasirinkti patogiausią būdą mokytis – atvykti, studijuoti formaliai, savaiminiu būdu, nuotoliniu ar bet kokiu kitu. Technologijos visa tai leidžia įgyvendinti“, – tikina EDEN prezidentė.
Kita vertus, mokslininkė džiaugiasi, kad atvirumas ir inovacijos yra palaikomos atskiruose universitetuose. Pavyzdžiui, VDU visuomenei siekia siūlyti kuo platesnę prieigą prie studijų ir mokslo, o nuotolinės studijos organizuojamos atsižvelgus į mokslininkų ištyrinėtas inovacijas: universiteto strategijoje numatyta, kad pirmiausia naujovės patvirtinamos tyrimais ir tik tuomet diegiamos studijose – virtualios aplinkos, nuotolinės studijos, technologiniai sprendimai ir kitos inovacijos.
Virtualus „Erasmus“ ir atvirosios studijos
Tarp svarbiausių naujovių A. Volungevičienė išskiria virtualų mobilumą, arba galimybę studijuoti užsienyje neišvykstant iš Lietuvos, ir švietimo išteklių atvėrimą visuomenei. „Universitete siūlomas virtualus „Erasmus“, kai bakalauro ir magistrantūros studentai, neišvykdami iš VDU, gali išklausyti dalykus Europos universitetuose. Taip pat vis daugiau turinio atsiranda skaitmeninėje erdvėje, taikant atviros kultūros licenciją, tai yra sukuriami ištekliai, kurie atviri kitiems, mokslininkai gali juos keisti, platinti, bendradarbiauti ir kelti studijų kokybę“, – pasakoja VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė.
Vytauto Didžiojo universitetas šiemet pradėjo siūlyti visuomenei atviras e. studijas – atskirus studijų dalykus, kuriuos galima mokytis nuotoliniu būdu, internetu, iš namų ar kitos patogios vietos. Studijos trunka nuo 3 savaičių iki 4 mėnesių, mokytis galima savarankiškai arba grupėje. Tarp siūlomų dalykų – technologijos, teisė, menai, socialiniai mokslai, dalykinis raštingumas ir kiti. Itin didelio populiarumo sulaukė nuotoliniu būdu siūlomos užsienio kalbos: ispanų, prancūzų, anglų, vokiečių, norvegų, suomių ir kitos.
Pabaigus tokius mokymus, jei mokymosi rezultatai įvertinti teigiamai, išduodamas Vytauto Didžiojo universiteto pažymėjimas ir akademinė pažyma. Surinkus įgytų kompetencijų portfelį, dalykus galima vėliau užsiskaityti universitete kaip atitinkamos studijų programos dalį ir tokiu būdu įgyti norimą kvalifikaciją.
Universitetas siūlo paslaugas ir įmonėms – teikia individualizuotas kvalifikacijos tobulinimo programas matematikos, informatikos, socialinių, gamtos, humanitarinių mokslų, technologijų, verslo ir kitose srityse. Šias programas jau išbandė „Telia“, „Intermedix“, „Alna“, „Valstybės kontrolė“ ir kitos įmonės bei institucijos.
Populiarūs stereotipai – klaidinantys
Švietimo ekspertė pastebi, kad visuomenėje pastaruoju metu populiarūs stereotipai apie skirtumus tarp švietimo dabar ir anksčiau – apie jaunimą, kuris šiandien neva lengviau prisitaiko prie technologijų, apie X, Y, Z kartas ir panašiai. Tačiau, pasak jos, tokie stereotipai supaprastina sudėtingus dalykus ir iškreipia jų suvokimą.
Kartų skirtumai yra sudėtinga psichologijoje tyrinėjama tema, kurią sunku trumpai apibendrinti straipsniuose ar vaizdo įrašuose, platinamuose „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose. Kita vertus, visuotinai išties pripažįstama, kad skirtinguose laikmečiuose gimstantys žmonės susiduria su skirtingomis jiems prieinamomis technologijomis – iš to natūraliai kyla ir skirtumai tarp to, kaip jie tas technologijas pritaiko savo veikloje.
„Dėl interneto dabar studentai turi galimybę pasiekti daug medžiagos vienu metu, tačiau dėl perteklinės informacijos atsiranda problemų – kaip ją sukoncentruoti, kaip suvaldyti mąstymo, mokymosi procesus. Kai kuriems studentams sunku išlaikyti dėmesį ir mokytis nuotoliniu būdu – žiūrėdami vaizdo paskaitą namuose jie negali susikaupti, pavyzdžiui, jei bežiūrint prireikia nueiti į virtuvę, pavalgyti. Atsiradusios naujos technologijų formos, nauji įrankiai kelia sunkumų, todėl dėl jų turime keistis ir mes, keisti savo darbo, mokymosi, bendravimo įpročius“, – paaiškino VDU docentė.
A. Volungevičienė primena, kad panašūs procesai vyko ir praeityje, pavyzdžiui, interneto populiarėjimo aušroje studentai pirmą kartą pradėjo rengti baigiamuosius darbus kompiuteriu, o ne rašomąja mašinėle, dirbti skaitmeninėje erdvėje, todėl jiems taip pat reikėjo keistis. Tačiau mokslininkė prieštarauja, kad dėl to reikėtų šias kartas ir jų skirtumus griežtai apibrėžti arba apriboti tokiais terminais, kaip „skaitmeniniai čiabuviai“ ir kitais.
Jono Petronio nuotr.