Vienai garsiausių Lietuvos lengvaatlečių Austrai Skujytei šiais metais jau nebe pirmą kartą tenka dalyvauti fotosesijoje. Šįkart sportininkė priešais objektyvą stojo įkūnydama pagrindinę vienos žymiausių lietuviškų pasakų „Eglė žalčių karalienė“ heroję.
Pasiūlymo perteikti nuotraukose už žalčio ištekėjusios ir tragiško likimo moters įvaizdį A. Skujytė sulaukė iš Lietuvoje pastaraisiais metais kuriančios dizainerės Vilmos Marė. Lengvaatletė anksčiau jau yra dalyvavusi kūrėjos projekte, skirtame pavaizduoti moterims valdovėms.
„Austra apsisprendė greitai. Kitos kandidatės, galinčios geriau atspindėti šiuolaikinę Eglę, nė neįsivaizdavau“, – tikino V. Marė. Jos nuomone, pasaka, turinti labai gilią prasmę, šiomis dienomis vėl aktuali. Dizainerė pritarė istoriko ir filosofo Juozo Algimanto Krikštopaičio nuomonei, kad kūrinyje yra nagrinėjama ir mišrių šeimų problema: pasakoje galime įžvelgti ir šių dienų Lietuvos merginų padėtį, kai, nutekėjusios į kitus kraštus, jos nori išlikti stiprios, išlaikyti savąjį identitetą, savo tautinę nepriklausomybę. Be abejonės, tokios legendos asociacijos yra modernios, vedančios į šiuolaikinės moters tapatybės paieškas.
„Austra galėjo užsienyje likti dirbti trenere ir gauti dešimt kartų didesnes pajamas. Bet ji grįžo į Lietuvą ir čia liko. Stipresnės, labiau įleidusios šaknis į savą žemę eglės aš nežinau“, – patikino V. Marė.
Pasak jos, A. Skujytei itin tiko sodrios žalios spalvos suknelė, skraistė, kiti drabužiai. Sportininkė pozavo ne tik fotografijos studijoje, bet ir sau įprastoje aplinkoje – manieže.
V. Marė kuria įvairiausius drabužius. Vis dėlto jos parodos koncepciją labiausiai atspindi moters drabužiai: įvairaus ilgio švarkeliai, liemenės, sijonai, ir aksesuarai: kepurėlės, riešinės, šaliai. Iš jų ir yra sukomplektuota galerijoje „Balta“ rodoma kolekcija.
„Žvelgdami į drabužių visumą, matome, kad į bendrą vaizdą susijungia spalvos, siluetai, taip pat vienas svarbiausių dalykų – drabužių apdaila. Ją dizainerės drabužiuose sudaro nuostabios išryškintos siūlės, iš kurių Vilma Marė sukuria faktūriškus ornamentus. Jie tapę geriausiai atpažįstamu menininkės drabužio, o gal net jos stiliaus bruožu“, – teigė dr. R. Simanaitienė.
Pati dizainerė aiškina, kad įkvėpimo šiems ornamentams semiasi iš baltiškosios epochos.
„Vis dėlto derėtų pabrėžti, jog, be baltų meno, menininkei neabejotinai įtaką daro ir tautiškasis XIX a. kostiumas. Tai matome iš dailių ir kiek tipingų švarkelių, liemenių ir sijonų siluetų. Kalbėdami apie puošybos faktūringumą ir kompoziciją, raštų vaizdinę sanklodą, neabejotinai galime prisiminti gotikos stiliaus ornamentiką, smailiosios arkos, rozetės, masverko motyvus, papildomus ir viduramžiško vertikalumo slinktimi drabužyje. Šiuos gotikinius elementus sustiprina ir aksesuarų puošyba karoliukais. Jie dar labiau pabrėžia siūlės kontūro grožį“, – įsitikinusi menotyrininkė.
Paroda pavadinimu „Madinga Nepriklausomybė“ galerijoje „Balta“ lankytojų lauks mėnesį.