Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Bakterijos, kurių kūnui reikia daugiau
Šeima ir sveikata

Bakterijos, kurių kūnui reikia daugiau

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kalbėdami apie bakterijas, pirmiausia pagalvojame apie organizmui žalingus, ligas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau žmogaus kūne yra daugybė bakterijų – tiek blogųjų, tiek gerųjų. Skaičiuojama, kad kiekvieno iš mūsų kūne gyvena maždaug 100 trilijonų gerųjų mikroorganizmų, vadinamų probiotikais, o drauge jie sveria daugiau nei žmogaus smegenys.

Nors paprastai gyventojai stengiasi apsisaugoti nuo aplinkoje esančių kenksmingų bakterijų – naudoja antibakterinius purškalus ar muilus, o jų sukeliamas ligas gydo antibiotikais, sveikatos specialistai primena, jog svarbu nepamiršti atkurti gerųjų bakterijų balanso. Tyrimai rodo, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda stiprinti imunitetą, atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito ir gerina vitaminų įsisavinimą.

„Benu“ vaistinės duomenimis, probiotikų vartojimas praėjusiais metais augo. Sausio–lapkričio mėnesiais šių maisto papildų gyventojai įsigijo 7 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Pasak vaistininkės Audronės Levickienės, tokie pokyčiai rodo jau kelerius metus pastebimą augantį gyventojų polinkį stiprinti imunitetą ir rūpintis profilaktika.

Poroje su antibiotikais

Kiekvienais metais atrandama vis daugiau probiotikų pritaikymo būdų. Manoma, kad netolimoje ateityje probiotikai bus pritaikyti nutukimo, diabeto, alerginių ar psichikos ligų gydymui.

Vis dėlto kol kas probiotikai vartojami siekiant palaikyti virškinimo sistemos funkcijas. Vaistininkės A. Levickienės teigimu, dažniausiai gyventojai skuba įsigyti probiotikų sutrikus žarnyno veiklai ar vartodami antibiotikus.

„Antibiotikai, naikindami ligas sukeliančias bakterijas, paveikia ir natūralią organizmo mikroflorą. Todėl probiotikai padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį – viduriavimą, pilvo pūtimą, alergines reakcijas. Probiotikų preparatuose dažniausiai yra dviejų grupių gerųjų bakterijų – laktobakterijų (Lactobacillus acidophilus) ir bifidobakterijų (Bifidobacterium animalis).  Renkantis probiotikus patariama atkreipti dėmesį į šių veikliųjų medžiagų kiekį“, – teigia vaistininkė.

Padeda kovoti su moteriškomis ligomis

Probiotikai naudingi kiekvienam žmogui, tačiau vaikams ir moterims juos patariama vartoti dažniau. Vaikų virškinimo ir imuninė sistemos yra jautresnės ir nevisiškai susiformavusios. Todėl jie dažniau viduriuoja, serga peršalimo ligomis, turi virškinimo sutrikimų.

Vaistininkė primena, kad, nors suaugusiesiems gali pakakti tik bifidobakterijų, mažyliams reikalingos ir laktobakterijos. Tad, renkantis probiotinius papildus vaistinėje, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį.

A. Levickienė sako, kad natūralių gerųjų bakterijų stoka leidžia atsirasti „moteriškoms“ infekcijoms, pavyzdžiui, kandidozei.

„Makšties grybeliai ir infekcijos vargina didelę dalį moterų. Šie sutrikimai ypač paūmėja po antibiotikų vartojimo ar nusilpus imunitetui. Būtent probiotikai ar specialios jais papildytos žvakutės gali padėti šias nemalonias problemas išspręsti ir užkirsti joms kelią“, – pasakoja specialistė.

Šaltinis – raugintos daržovės

Gerųjų žarnyno bakterijų, kaip ir kitų organizmui reikalingų vitaminų ar mikroelementų, galima gauti su maistu. Daugiausia gerųjų bakterijų turi kefyras, jogurtas, taip pat česnakai, svogūnai, bananai, neapdoroti grūdai ir raugintos daržovės – rauginti kopūstai, agurkai ir pan.

„Jeigu nusprendėte valgyti jogurtą, rinkitės natūralų ir nesaldintą. Įprasti jogurtai su vaisiais veikiau yra desertas nei geras probiotikų šaltinis“, – primena A. Levickienė.

Vartoti valgio metu

Probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu, dažniausiai vieną kartą per dieną. Jeigu buvo paskirti antibiotikai, gydytojai pataria iš karto pradėti ir probiotikų kursą.

„Dauguma šiuolaikinių probiotikų yra atsparūs antibiotikams, jų nebereikia laikyti šaldytuve, tad juos galite neštis į darbą, vežtis į kelionę. Norint išvengti disbakteriozės arba normalios žarnyno mikrofloros pokyčių, probiotikus reikėtų vartoti dar bent 5–7 dienas po antibiotikų kurso“, – pasakoja vaistininkė.

Po viduriavimo arba profilaktiniais tikslais probiotikus rekomenduojama vartoti apie dvi savaites.

Papildai su gerosiomis žarnyno bakterijomis naudingi ir tuomet, kai vargina pilvo pūtimas, dirgliosios žarnos sindromas, pavasarį paūmėjus lėtinėms virškinamojo trakto ligoms.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisSausio 13-osios renginiai Kaune
Kitas straipsnis Šį savaitgalį – įspūdingas Lietuvos kultūros sostinės atidarymas

Susiję straipsniai

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026

lietuvių apklausa atskleidė netikėtą tiesą apie „cukraus detoksą“

30 balandžio, 2026

JUOKAS STIPRINA SVEIKATĄ, ŠEIMĄ IR LIETUVĄ

29 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.