Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Lietuviai svetur»Baltijos kelio 30-metis paminėtas pasaulyje: nuo Japonijos iki Brazilijos
Lietuviai svetur

Baltijos kelio 30-metis paminėtas pasaulyje: nuo Japonijos iki Brazilijos

ATNAUJINTA:26 rugpjūčio, 2019Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Rugpjūčio 23 dieną sukako 30 metų nuo Baltijos kelio – įvykio, įtvirtinusio Estijos, Latvijos ir Lietuvos siekį grįžti į Europos nepriklausomų valstybių žemėlapį. Šį jubiliejų trys Baltijos valstybės ir jų atstovybės šventė įvairiais kultūriniais ir visuomeniniais renginiais.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos ambasados Čekijoje šiuos įvykius pažymėjo sukakties savaitę Prahos Naujosios rotušės fojė iškabindamos trijų šalių valstybines vėliavas ir atidengdamos informacinį stendą apie Baltijos kelią.

Baltijos valstybių ambasados Suomijoje surengė dokumentinių filmų peržiūrą, kurios metu buvo pristatyti trys Baltijos kelio tematikai skirti dokumentiniai filmai. Renginio atidarymo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai savo kalbose pabrėžė ne tik Baltijos kelio reikšmę trims Baltijos valstybėms nepriklausomybės atkūrimo kelyje, dalijosi savo asmeniniais prisiminimais apie dalyvavimą Baltijos kelyje prieš 30 metų, bet ir priminė apie prieš 80 metų pasirašyto Ribentropo–Molotovo pakto politines ir istorines pasekmes Baltijos šalims ir visai Europai.

Brazilijos San Paulo mieste skambėjo Brazilijos latvių bendruomenės choro atliekamos nepriklausomybės atgavimo laikotarpio dainos, o Brazilijos lietuvių šokių kolektyvai „Nemunas“ ir „Rambynas“ šoko tautinius šokius. Kartu buvo prisimintos 1989 metais San Paule Brazilijos lietuvių bendruomenės organizuotos taikios demonstracijos, reikalavusios atkreipti dėmesį į Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius.

Lenkijos Nacionalinės atminties instituto Švietimo centre pristatyta valstybinių archyvų parengta Baltijos kelio 30-mečiui skirta paroda. Per parodos atidarymą buvo parodytas užsienio reikalų ministerijos užsakymu sukurtas Baltijos kelio 30-mečiui skirtas filmas „Nepakartojamas Baltijos kelias“.

Minint 30-ąsias Baltijos kelio metines, daugiau nei 500 žmonių priešais JAV Kapitolijų Vašingtone susikibo rankomis ir simboliškai atkartojo Baltijos kelią. Amerikiečiai, gausiai dalyvaujant JAV lietuvių, latvių ir estų bendruomenėms, taip pat lenkai, ukrainiečiai, rusai, žydai ir kitų tautybių atstovai, nepaisydami ypač stipraus lietaus, susikibo rankomis ir pagerbė Baltijos šalių nepriklausomybę ir visus, kurie prieš 30 metų dalyvavo Baltijos kelyje.

Japonijoje, Europos Sąjungos delegacijos patalpose Tokijuje, vyko Tokijo Showos moterų universiteto profesorės S. Shimos paskaita „Baltijos kelio istorinė reikšmė japonų akimis“, buvo demonstruojami visų trijų Baltijos valstybių sukurti dokumentiniai filmai apie Baltijos kelią, dalyviai apžiūrėjo Lietuvos ambasados surengtą fotografijų apie Baltijos kelią parodą.

Rusijoje tarptautinė istorinės atminties ir žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorialas“ surengė solidarumo akciją, kurios dalyviai, pakartodami Baltijos kelią, pėsčiomis aplankė Estijos, Latvijos ir Lietuvos ambasadas. Lietuvos ambasados svečiai susipažino su ambasadoje eksponuojama paroda, peržiūrėjo šiai progai paminėti skirtą firmą, diskutavo apie Baltijos tautų pasiryžimą pačioms spręsti savo likimą. Ambasadoje taip pat surengtas iškilmingas vakaras, vyko džiazo atlikėjų pasirodymas.

Michailovskio aikštėje Kijeve, Ukrainoje, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendruomenės ir ambasadų darbuotojai taip pat susirinko paminėti Baltijos kelio trisdešimtmečio. Susibūrimo metu skambėjo Baltijos kelio laikų dainos.

Prie Laisvės paminklo Rygoje, Latvijoje, buvo pasitikti dvidešimt aštuntojo tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviai. Šių metų akcijoje, skirtoje paminėti Baltijos kelio trisdešimtmečiui, dalyvavo Baltijos šalyse dislokuoti NATO valstybių kariai, dviratininkai ir žmonių, turinčių negalią, atstovai. Lietuvos ambasada Latvijoje Bauskės muziejuje pristatė Baltijos keliui skirtą parodą, rodė dokumentinį filmą „Nepakartojamas Baltijos kelias“. Penktadienio vakarą Rygos rotušė nušvito Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavų spalvomis.

Šveicarijos Fribūro universitete gausiai dalyvavę lietuvių, latvių ir estų bendruomenių atstovai ir svečiai kartu žiūrėjo filmą „Nepakartojamas Baltijos kelias“, dainavo dainas „Bunda jau Baltija“ ir „Laisvė“, dalijosi savo prisiminimais apie Baltijos kelią.

Airijoje gyvenantys lietuviai, latviai ir estai dalyvavo simboliniame Baltijos kelio minėjime ant Lannagh ežero tilto, tradiciniame Baltijos tautoms būdingame ugnies rituale dainavo liaudies ir populiarias dainas, išreiškė dėkingumą Airijai už svetingumą.

URM inf. ir nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVilniečių vestuvės: naujos erdvės, neįprasti svečiai ir naujos mados
Kitas straipsnis Senovinė ugnies naktis kvies dar kartą prisiminti Baltijos šalių vienybę

Susiję straipsniai

Joninės Rogalando Lietuvių namuose

7 liepos, 2025

JAV lietuvių klubas „Alatėja“ geradarius sukvietė į labdaros vakarą

16 gruodžio, 2024

Jonas Dainius Beržanskis: „Dainų rašymas panašus į skulptūros kūrimą“

3 gruodžio, 2024
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.