Paskutinį šio mėnesio šeštadienį, rugpjūčio 31 d., pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o kartu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.
Tradicinis renginys – Senovinės ugnies naktis – šiais metais skirta ypatingam įvykiui paminėti – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-iąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Tad tarptautinės iniciatyvos organizatoriai kviečia ne tik pabūti drauge, bet ir prisiminti visus, kurie prieš 30 metų įsiliejo į Baltijos kelio vienybės bangą ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. „Visi drauge uždegsime simbolinius Baltijos jūros šalių draugystės laužus, kad Baltijos pajūryje sužibtų mūsų vienybės šviesa“, – sakė Monika Jarulytė, Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinių renginių koordinatorė.
Palangos miesto gyventojai ir svečiai paskutinį vasaros šeštadienį kviečiami rinktis prie jūros tilto, šventojiškiai laukiami pajūryje ties vieta, kur Šventosios upė įteka į jūrą. Trijų Baltijos šalių vienybės ir draugystės laužai bus įžiebti rugpjūčio 31 d. vakarą, 20.30 val.
Palangos bei Šventosios paplūdimiuose ne tik nušvis laužai – susirinkusiųjų lauks ir kultūrinė programa, kurią parengė kurorto meno kolektyvai. „Prie laužų bendrausime, čia skambės dainos. Kadangi praėjusiais metais labai pasiteisino šokių kolektyvų pasirodymai, šiais metais visus, susirinkusius prie laužų, taip pat pakviesime pajudėti bei pašokti – šokant vienybės jausmas tik sustiprėja“, – kalbėjo M. Jarulytė.
Senovinės ugnies nakties, kuri šiemet paskelbta Baltijos kelio laužų sąšauka, organizatoriai kurorto gyventojus ir svečius ragina nepamiršti, kad laužai pajūryje bus įžiebiami paskutinę vasaros dieną. Tad susibūrimas prie jų kartu gali tapti ir savotiškomis vasaros palydomis. „Ir nors renginys prasidės vakare, 20.30 val., visus kviečiame pasiimti ir pledus, arbatos ir palydėti vasarą paskutinę jos dieną iškylaujant pajūryje“, – sakė M. Jarulytė.
Lietuvos pajūryje laužai nušvies ne tik Palangos bei Šventosios krantus – jie bus įžiebti ir kitose pajūrio vietose.
Senovinę ugnies naktį – paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, kurie simbolizuoja draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą.
Ši iniciatyva gimė 1992 m. Suomijoje, kai šalis šventė nepriklausomybės 75-metį. Iniciatyvos idėja kilo prisimenant istorijos metraščiuose aprašytą unikalią Baltijos jūros pakrantės apsaugos ir perspėjimo nuo pavojaus laužų sistemą, kuri mena vikingų laikus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad kiekviena pajūrio bendruomenė turėjo įsipareigoti prisidėti prie apsaugos sistemos ir esant reikalui uždegti perspėjimo laužus, perspėti kaimynus apie gresiantį pavojų. Už susitarimo nesilaikymą buvo galima sulaukti griežtų bausmių.
Per daug metų Senovinės ugnies nakties šventė tapo tradicija ir buvo pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija, Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės. Šventės metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – poezijos, folkloro, tradicinių šokių vakarai, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir svečiai. Simboliniai laužai primena ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.