Klubo „Alatėja“ kasmet rengiamas Padėkos dienos savaitgalio labdaros vakaras suburia jo narių tikslams prijaučiančius, jas suprantančius ir kasdien palaikančius žmones. Kai daugelis mūsų tą savaitgalį ilsimės, keliaujam ar juodojo penktadienio proga ieškom sau ar artimiesiems dovanų, „Alatėjos“ moterys su savo vyrais ir vaikais ruošiasi šventei: puošia salę, pakuoja prizus loterijai, gamina skanumynus šventei ir derina vakaro programos detales. Galime pasidžiaugti, kad savo kasmetinę šventę jau 19 metų kuriame kartu!
Žvaigždžių sietynuose supasi viltis,
Kiek spalvų, stebuklingų žvaigždžių
Dovanoja gyvenimo ratas…
Kiek dienų, milijardai žvaigždžių
Mūsų skausmą ir džiaugsmą palydi.
Širdyje į žvaigždes visi tikim,
Kai gyvenimą lanko naktis,
Žvaigždės žiba danguj viltimis.
Tokiais poezijos žodžiais vakarą pradėjusi viena iš „Alatėjos“ klubo narių Audronė pakvietė svečius kartu švęsti gyvenimą ir būti tais, kurie dovanoja viltį, aukoja ir savo pavyzdžiu skatina ir kitus tai daryti.
Jau 19 metų skaičiuojame nuo mūsų pirmojo susibėgimo ir pirmo išsiųsto siuntinio į Lietuvą. Ir tada, ir šiandien mums gera dalintis, dovanoti, aukoti. Tie, kurie dalyvauja mūsų šventiniame vakare ne pirmą kartą, jau yra girdėję daug istorijų, kam mes paaukojome surinktus pinigus, kam siuntėme dovanas, su kuo dalinomės viltimi… Nuo praėjusio lapkričio surinkome ir išdalinome daugiau kaip 20 000 dolerių – tik mūsų visų dėka tai galėjome padaryti, esame dėkingi, kad mus palaikote, kad esate kartu su mumis.
Kaip ir kasmet, dalyvavome akcijoje „Spalvoti pleistriukai“ ir paaukojome juos Rimanto Kaukėno paramos fondui per Aistę iš Niujorko. Mūsų draugai ir bičiuliai – onkologinėmis ligomis sergančius vaikus globojantis labdaros fondas „Rugutė“ šiomis dienomis švenčia savo 20-metį. Mus neseniai pasiekė labai gera žinia – pagaliau jie nupirko poilsiavietę Palangoje, kur galės ilsėtis ligoniukai su savo šeimomis. Galime didžiuotis, kad ir mes prie šio jų projekto prisidėjome. Kiekvieną kartą, siųsdami onkologine liga segantiems reikalingas medicinines priemones, žaisliukus ir kitus vaikiškus džiaugsmus, kurie keliauja į Onkologinį centrą Vilniuje arba Kaune, viliamės bent taip praskaidrinti mažųjų ligonių kasdienybę.

Visi puikiai prisimename 2022-uosius, kai Rusija pradėjo baisų karą prieš Ukrainą. Nuo karo pradžios keletą kartų aukojome šeimoms, kurios padėjo ukrainiečiams Lietuvoje, taip pat pirkome batus, medicinines ir kitas priemones, kurias rinko kitos labdaros organizacijos. Šią vasarą per Moniką Dobrovolskytę (jeigu pamenate LRT laidą „Nacionalinė ekspedicija“ – ji buvo viena iš laivo kapitonių) prisidėjome perkant automobilį, ji pati ir nuvairavo jį į Ukrainą. Tuo automobiliu buvo vežama daug dovanų našlėms ir našlaičiams karo nusiaubtame krašte.
Didžioji dalis mūsų surinktų pinigų atitenka čia, Amerikoje, gyvenantiems ligoniams ir tiems, kam labai sunku morališkai ir finansiškai sergant, slaugant artimuosius arba jų netekus. Meilitai ir Raselei, Viltei iš Niujorko ir Smiltei Lietuvoje, visiems mūsų draugams ir bičiuliams, kuriems šie metai buvo itin sunkūs, ir tiems, kurių mes nepažįstame, bet paaukojome per „GoFunding“, mes sakome: „Jūs – ne vieni! Mes galime nors truputį palengvinti jūsų finansinę naštą, bet svarbiausia – galime būti tuo mažu vilties spindulėliu, kai jūsų gyvenime atrodo viskas tamsu, baisu ir neįveikiama.“
Praėjusią vasarą viena iš „Alatėjos“ narių viešėdama Lietuvoje aplankė Palangoje gyvenančią vienos iš mūsų vaikystės draugę Andželą, kurios šeimą ištiko nelaimė – per gaisrą sudegė jos butas ir visi jame buvę daiktai. Vidai buvo smagu Andželą apkabinti ir visų vardu kartu su auka suteikti viltį. Kaip ji dėkojo mums, išgirdusiems apie jos skausmą už jūrų marių.
Jau ne pirmą kartą stengiamės siuntiniais, dovanomis pradžiuginti Linkuvos gimnazijos mokinukus, kuriems yra sunkiau nei kitiems. Toje gimnazijoje dirbanti mūsų pažįstama Ligita parašė: „Gauti drabužiai išdalinti daugiavaikėms šeimoms, kuriose auga net po 5 mokyklinio amžiaus vaikus, o sportinė apranga kaip paskatinimas iškeliavo pas jaunuolius, kurie sportuoja. Siunčiu nuoširdžią šių šeimų padėką „Alatėjos“ moterims už begalinį norą pasirūpinti kitais.“



Gyvenime ne visada viskas baigiasi taip, kaip mes norime. Ir tai labai skaudu ir liūdna žinoti. Ir nė vienas nežinome, kaip bus toliau, kuris stos į kovą su pikta liga ar kaip kitaip mums pagrūmos likimas. Tokiomis liūdnomis minutėmis suprantame, ką reiškia būti empatiškų žmonių bendruomene.
Mūsų šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Regimantas Jablonskas su žmona Ramute, jis tarė sveikinimo žodį dėkodamas „Alatėjos“ žmonėms už gerus darbus, suteikiančius vilties jos taip stokojantiems. Ačiū, kad neliekate abejingi.
O vakaro viešnia Emilija iš Briuselio, kuri lankėsi pas mus jau antrąkart, dovanojo mums gražiausias melodijas ir linkėjo geriausių bei šviesiausių emocijų. Klausydami jos atliekamų dainų dar kartą įsitikinome, kaip svarbu turėti viltį, kuri vestų mus į priekį.
Emilija Pukevičiūtė užaugo Lietuvoje, mažame Linkuvos miestelyje Pakruojo rajone, prieš metus išvyko gyventi ir dirbti į Briuselį. Nors įprastomis darbo dienomis užima svarbias pareigas biomasės pardavimų sektoriuje, jos antras gyvenimas yra muzika, kuri lydi ją nuo mažens. Šiandien Emilija rašo dainas ne tik sau, bet ir kitiems Lietuvos atlikėjams, o dalis kūrinių atkeliauja ir šiapus Atlanto, į Čikagą, kur prieš šešerius metus, pirmąkart susitikus su Alatėjomis, užsimezgė draugystė.
Kaip sako Emilija, sugrįžti pas Alatėjas jai buvo tikra šių metų Kalėdų dovana, ji džiaugėsi gavusi galimybę ir vėl prisidėti prie mūsų daromų mažų stebuklų, dalinamos vilties tiems, kuriems jos trūksta: „Esu dėkinga Audronei, jos šeimai ir visoms „Alatėjos“ šeimoms, kad už tūkstančių kilometrų jaučiausi kaip namuose – už rūpestį, pasidalintą jaukumą, kurių jiems niekada nepritrūksta. Kad visas tas įkvėpimas dalintis gerumu ir viltimi degtų kiek įmanoma ilgiau.“
Mūsų svečiai buvo dosnūs ir šį vakarą, pirkdami loterijos bilietus ir aktyviai dalyvaudami tyliajame aukcione. Vakaro metu veikė baras, visos jame surinktos lėšos buvo skirtos Pasaulio lietuvių centrui. Džiaugiamės, kad taip galime prisidėti ir prie šio lietuviško centro išlaikymo.
Po programos svečius kvietėme vaišintis – nuo mūsų pačių ir dosnių draugų su meile ruoštų vaišių galėjo apsalti širdis – vien tik skirtingų tortų turėjome daugiau nei 10! O vakaro linksmoji dalis su šokiais ir smagia muzika sukvietė visus kartu džiaugtis šia diena, šia akimirka, kuria dalinomės, lyg būtume viena draugiška šeima! Tikimės, kad kiekvienas išsinešė dalelę tos šilumos, kuria norime dalintis ir kuri viltingai šildo ir kviečia mus visus vėl ir vėl susitikti. O išsiskiriant palinkėjom sau ir visiems – dažniau pakelkime į dangų akis – ten pamatysime milijonus žvaigždžių ir jų spindesy tikrai pajusime prasmę bei viltį.
Loreta Timukienė
Organizatorių nuotr.