Lietuvoje vis jaunesni žmonės skundžiasi migreniniais galvos skausmais. Daugeliu atvejų tai lemia stresas, lėtinis nuovargis, darbas prie kompiuterių. Kaip išvengti migreninių galvos skausmų ar juos sumažinti ir kuo svarbus darbo bei poilsio režimas, paaiškina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
„Gaila, bet „migreniniai“ pacientai jaunėja. Dėl to kreipiasi ir vyresnių klasių moksleiviai, ir studentai. Viena priežasčių, kad vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų. Be to, dažnas tiesiog pasineria į darbines veiklas, neskiria dėmesio poilsiui ir organizmo atstatymui, pervargsta, padidėja streso lygis. Visa tai skatina galvos skausmus, tarp jų ir migreninius. Svarbu galvos skausmų neužleisti – jei 2–3 savaites skauda galvą, geriau nelaukti, kol praeis savaime, o apsilankyti pas gydytoją. Nors migrena nėra pavojinga liga, tačiau gyvenimo kokybė dėl jos suprastėja stipriai“, – sako Eglės reabilitacijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja Ugnė Savičienė.
Raumenims atpalaiduoti – „pieštuko“ pratimas
Anot FMR gydytojos, migreninį galvos skausmą galima atskirti iš to, kad jis pasireiškia vienoje galvos pusėje. Daugeliu atvejų migrena turi vadinamą aurą, leidžiančią numatyti artėjančią migreną: šviesos blykčiojimus, trinkančią klausą, galvos svaigimą ar kita.
Kitas dažnas galvos skausmo tipas yra įtampos skausmas. Jis, pasak pašnekovės, yra kaip karūna – spaudžia ir veržia visą galvą. Lėtinis įtampos galvos skausmas neretai pereina į migreną.
„Migrenos pasireiškimui įtakos gali turėti gyvenimo būdas, stresinė aplinka, individualus nervinis žmogaus jautrumas. Siekiant apsisaugoti, reikia subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, kokybiškai ilsėtis. Be galo svarbus darbo ir poilsio režimas. Turime neleisti pervargti nei protui, nei kūnui. Galima laikytis trijų aštuonetų taisyklės, sakančios, kad po aštuonias valandas per parą turime skirti darbui, laisvalaikiui ir miegui. Ją taikyti gali būti sudėtinga, ypač jaunam žmogui, kuris mokosi, daro karjerą, bet reikia pasistengti“, – tikina U. Savičienė.
Galvos skausmus gali išprovokuoti darbas prie kompiuterio ar sėdimas darbas, nes tuomet įsitempia raumenys, o jų įtampa prisideda prie galvos skausmo atsiradimo. Gydytoja dirbantiems tokį darbą pataria reguliariai daryti 5–10 minučių pertraukėles. Jų metu – pasivaikščioti lauke, pajudėti, atsigerti vandens.
Dirbant verta daryti sprando ir kaklo pratimus: tempimą, lenkimą, sukimą. Efektyvus pratimas yra įsivaizduoti ant nosies pritvirtintą pieštuką ir juo ore rašyti skaičius nuo nulio iki devynių.
„Įtampai ir migreniniams galvos skausmams malšinti tinka ir atsipalaidavimo technikos, masažai, sveikatinimo procedūros, kurios gali būti tiek prevencinės, tiek gydomosios. Gaila, bet dažniausiai žmonės griebiasi tokių priemonių turėdami įsisenėjusią problemą – tada sunkiau pasiekti pagerėjimą. Kiekvienam, norinčiam išvengti ne tik migrenos, bet ir kitų negalavimų, rekomenduojama 1–2 kartus per metus susiplanuoti savaitės trukmės sveikatinimo procedūrų kursą, padėsiantį atpalaiduoti mintis ir kūną“, – pataria gydytoja.
Padeda masažas ir relaksacija
Nors suskaudus galvai dažniausiai iš karto griebiamės vaistų, geriausia jais nepiktnaudžiauti, o išbandyti nemedikamentinius sveikatinimo ir gydymo būdus.
„Kai galvos skausmas kyla retai, be abejo, galima vartoti tinkamus vaistus, tačiau sveikatinimo procedūros yra veiksmingesnės. Jas turėtų individualiai parinkti gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus ir būklę, nes kas vienam padeda, kitam gali nedaryti teigiamo poveikio ar net sustiprinti galvos skausmus. Prieš skiriant procedūras išsiaiškinama, ar žmogus neserga bronchine astma, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis“, – aiškina specialistė.
Jei migreninius galvos skausmus iš tiesų kelia įtemptas gyvenimo būdas, rekomenduojamos relaksacijos, meditacijos, tinkančios įvairaus amžiaus žmonėms – nuo paauglių iki senjorų.
Ypač naudingi gydomieji masažai, nes greitai ir efektyviai atpalaiduoja raumenis. Šaltuoju metų laiku galima apsilankyti druskų kambaryje, pagulėti šiltoje purvo vonioje, taip pat mineralinėse sūkurinėse voniose su eukaliptų ar levandų ekstraktais.
U.Savičienės teigimu, kai kurie žmonės nesvarsto procedūrų, nes mano, kad joms neturės laiko. „Procedūros trunka apie 20 minučių, tiek laiko galima rasti. Pastebiu, kad vis daugiau mūsų reabilitacijos centro Vilniuje pacientų yra aplink esančių biurų darbuotojai, kurie prieš darbą ar per pertrauką ateina atlikti procedūrų, o po to atsigavę toliau kimba į darbus. Tai rodo, kad įvairaus amžiaus žmonės, net ir jaunimas, skiria didesnį dėmesį sveikatinimuisi. Laiku savimi pasirūpinti yra svarbu, nelaukiant, kol užklups migreniniai ar kiti gerokai gyvenimo kokybę suprastinantys negalavimai“, – teigia FMR gydytoja.