Šių metų lapkričio 23–25 dienomis lietuviai, latviai ir estai rinkosi Bostone švęsti Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečio. Į šią šventę atvyko ne tik Bostone ir jo apylinkėse gyvenantys bendruomenių nariai, bet ir svečiai iš įvairių JAV valstijų – Naujojo Hampšyro, Konektikuto, Meino, Rod Ailando, Niujorko, Naujojo Džersio, Pensilvanijos, Kalifornijos, Arizonos, Teksaso, Indianos, Ilinojaus. Šioje šventėje taip pat apsilankė svečiai iš už Atlanto – Estijos, Latvijos, Lietuvos. Tai buvo baigiamoji Baltijos valstybių šimtmečio šventė, vainikuojanti visus šimtmečio renginius Jungtinėse Valstijose.
Savo sveikinimo kalboje Vašingtono ambasados ambasadorius Rolandas Kriščiūnas padėkojo bendruomenei už tokią turiningą trijų dienų šventės programą, apimančią daug įvairių renginių. Jis perskaitė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Andris Teikmanis, Latvijos ambasadorius JAV, savo sveikinimo kalboje minėjo, kad jam ši trijų dienų šventė priminė Baltijos kelią 1986-aisiais, kai tūkstančiai žmonių susikibę rankomis vieningai susijungė į ilgiausią istorijoje gyvų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Talino iki Vilniaus, simbolizavusią nepriklausomybės viltį. Anne-Reet Annuziata, Estijos garbės konsulė Bostone Masačusetso valstijai ir Rod Ailandui, pasveikino visas tris bendruomenes estų vardu.
Svečiai buvo pakviesti apsilankyti Baltijos šalių menininkų parodoje, kurioje buvo eksponuojami visoje JAV ir už jos ribų garsių Baltijos šalių menininkų darbai. Parodos lankytojų širdis pavergė Estijos skulptoriaus Sergėjaus Isupovo darbai. Parodoje buvo ir Ivo Lill, žymaus stiklo meistro, kurio kūriniai eksponuojami Estijos, Danijos, Ispanijos, Rusijos, Kinijos, Vokietijos, Čekijos Respublikose ir Vatikano galerijose, stiklo darbai. Estų keramikės Kadri Parnamets keramika kvietė įsitraukti į žaismingą ir provokuojantį dialogą. Estijai taip pat atstovavo Epp Ojamaa, Inga Strause menas bei fotografės Eleri Eve darbai. Lietuvių dailininkų darbai intrigavo ir džiugino savo estetika ir profesionalumu. Parodoje lankytojai išvydo Vyto Sakalo, kurio paveikslų yra įsigiję Harvardo universiteto bei Bostono meno muziejai, Rolando Dabruko, Monikos Plioplytės, Laimos Sprangauskaitės, Julijos Mostykanovos-Feeney, Dianos Puodžiukynaitės, Marijos Yanka, Jack’o McGowan’o tapybą. Parodos lankytojus maloniai nustebino originalūs Indrės Mineikienės, dirbančios su oda, ir Inos Nenortienės, dirbančios su medžiagomis, darbai. Latvijos meną parodoje reprezentavo žymūs vietiniai išeivijos latviai dailininkai: Janis Sanders, kurio darbai puikuojasi garsiausiose Meino ir Naujosios Anglijos galerijose, akvarelistė Inga Dankers, realistinės tapybos atstovai Aivars Zaanbergs ir Maris Platais, grafikė Inga Spalvins ir kiti.
Rankdarbių mugėje net išrankiausi pirkėjai galėjo įsigyti puikių kalėdinių dovanų: vienetinių rankdarbių ir kūrinių iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Mugėje buvo ne vien tradicinių rankdarbių – megztinių, pirštinių, riešinių, kepuraičių ar šalių, bet ir puikių gintaro dirbinių, dailių šiuolaikiškų sidabrinių papuošalų, unikalių keramikos dirbinių. Akį traukė Elizabete Ludviks, Kanados latvės, kurti papuošalai su sidabru ir akmenukais (jos dirbinių galima įsigyti Vašingtono valstijos Meno muziejaus galerijoje), taip pat Rasos Dooling meniški gintaro papuošalai ir unikali keramika bei Indrės Mineikienės papuošalai iš odos ir žaisminga keramikinių lėlių kolekcija.
Šventės atidarymo vakaras vyko Bostono simfoninio orkestro salėje. Tai buvo reta galimybė muzikos mėgėjams išgirsti Baltijos šalių kompozitorių kūrinius, atliekamus Baltijos šalių atlikėjų, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, Šiaurės Amerikos latvių kvarteto ir estų pianisto Hando Nahkur.
Padėkos dienos šventinį savaitgalį Bostono „Paramount“ kino teatras kvietė kino mėgėjus į Baltijos filmų festivalį, kuriame buvo rodomi naujausi ir populiariausi kino filmai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Visi bilietai į latvių režisieriaus Aigars Graubos filmą „The Pagan King“ penktadienio vakarą buvo išparduoti. Kiti latvių rodyti filmai – „Paradise 89“ apie vaikystę praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (režisierė Midara Dišlere) ir „Homo Novus“ (režisierė Anna Viduleja) apie išgarsėti Rygon iš kaimo atvykusį jauną dailininką – buvo šiltai sutikti gausios žiūrovų auditorijos. Estai rodė dokumentinį filmą „Soviet Hippies“ (režisierė Terje Toomistu), pasaulyje išgarsėjusį „Tangerines“, kurį prodiusavo Ivo Felts kartu su gruzinų režisieriumi Zaza Urushadze, ir intriguojantį meninį filmą „November“ (režisierius Rainer Sarnet). Pirmasis festivalyje rodytas lietuvių filmas – dokumentinis filmas, atkeliavęs tiesai iš Prancūzijos po pirmojo filmo pristatymo į peržiūrą Bostone, – „Proudly Shy“ (liet. „Išdidžiai kuklūs“), sukurtas fotografo Mindaugo Kavaliausko, kuris atvyko į šventę iš Lietuvos. Garsių Lietuvos fotografų nuotraukomis filmas pasakoja žiūrovams apie tris pastaruosius besikeičiančios Lietuvos dešimtmečius. Šeštadienio popietę buvo rodomas lietuvių vaidybinis meninis filmas „Stebuklas“ (režisierė Eglė Vertelytė, prodiuseris Lukas Trimonis). Filmų festivalį užbaigė Donato Ulvydo režisuotas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, puikiai tikęs šimtmečio šventei savo jautria istorine tematika. Šis filmas susilaukė didelio populiarumo lietuvių bendruomenėse visame pasaulyje, ir Bostonas tikriausiai buvo viena paskutinių šio filmo kelionės po pasaulį stotelių. Jį pristatė pats režisierius ir prodiuserė Živilė Gallego. Filmas paliko didelį įspūdį ne tik lietuviams, latviams bei estams, bet ir jį žiūrėjusiems danams, anglams ir amerikiečiams. Kino mėgėjai vienbalsiai tvirtino, kad tai buvo puiki kino juosta Baltijos filmų festivaliui. Kadangi Baltijos filmų festivalis susilaukė netikėto Bostono kino mėgėjų susidomėjimo, buvo išreikšta pageidavimų jį rengti kiekvienais metais, kaip atskirą Baltijos kinui skirtą renginį. Filmų komiteto narės – pirmininkė latvė Aija Dreimane ir Živilė Symeonidis, atsakinga už lietuvių filmus, jau planuoja Baltijos šalių filmų festivalį, kuris vyks kitą rudenį.
Vyko diskusijos apie Baltijos šalių kiną. Jas vedė garsi kino kritikė Joyce Kulhawik, gavusi „Emmy“ apdovanojimą ir gerai žinoma tarp Bostono kino mėgėjų. Kita diskusijų tema buvo pokario memuarai, o diskusijų ciklą užbaigė dr. Latherinos Pukinsis paskaita „100 Years a Nation, So Many More in Song“. Vienas svečias iš Niujorko pakomentavo, kad šios diskusijos renginį perkėlė į visai kitą intelektualinį lygį ir kad tikrai buvo įdomu ir verta dalyvauti.
Visų Baltijos šalių ambasadorių diskusiją tęsė svečiai, pakviesti skaityti paskaitas. Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius, ekonomistas Robertas J. Shilleris skaitė paskaitą „American Dream and European Dream“. Tačiau populiariausias reginys buvo Baltijos šalių chorų ir šokių kolektyvų koncertas, kuriame dalyvavo latvių ir lietuvių chorai, folklorinės grupės bei pasirodė mažieji estų, latvių ir lietuvių šeštadieninių mokyklų šokėjai ir dainininkai. Šis renginys pritraukė daugiau nei 600 žiūrovų, kurie sunkiai betilpo į erdvią koncertų salę. Visi svečiai mėgavosi trijų valandų trukmės muzikine programa, kurią meistriškai paruošė profesionali latvių chorvedė Krisite Skare.
Šimtmečio šventę vainikavo iškilmingas ir prabangus gala banketas. Kokteilių vakarėlio metu svečiams buvo paruošta muzikinė programa, o juos linksmino vietinės dainininkės Epp Sonin, Danute Mileika, Maryte Bizinkauskas. Joms pritarė pianistai Edmundas Minkštimas (Lietuva) ir Hando Nahkur (Estija). Taip pat grojo Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras iš Lietuvos, diriguojamas orkestro įkūrėjo prof. D. Katkaus. Sakydama sveikinimo kalbą, šventės organizacinio komiteto vadovė ir Naujosios Anglijos apygardos lietuvių bendruomenės prezidentė dr. Regina Balčaitienė padėkojo visiems trims ambasadoriams bei kitiems garbės svečiams ir rėmėjams už jų dalyvavimą bei šio istorinio renginio parėmimą. Svečiai džiūgavo, jog šis gala pobūvis buvo pats didžiausias ir iškilmingiausias nuo nepriklausomybės paskelbimo.
Šimtmečio šventės renginys buvo unikalus ir tuo, kad pirmą kartą buvo sudaryta programa, skirta jauniausiems renginio dalyviams. Vaikų programoje buvo nuotaikingas ir linksmas lėlių teatras, kuriame vaidino kūrybingoji ir išradingoji Indrė Mineikienė („Pasakų namelis“), vaikučiai taip pat džiugiai dalyvavo dailės pamokėlėse, kurias vedė Los Andžele gyvenantis dailininkas Rolandas Dabrukas. Jis taip pat vaidino Mėlynąjį Briedį spektakliuke „Zooliday Extravaganza“.
Sekmadienio programa persikėlė į lietuvių Šv. Petro bažnyčią pietų Bostone ir prasidėjo katalikiškomis šv. Mišiomis. Jas iškilmingai laikė trys kunigai, o jose giedojo „Laisvės“ choras iš Filadelfijos. Po šv. Mišių grojo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Modesto Barkausko. Vėliau vyko ekumeninės pamaldos, kurias vedė trijų skirtingų krikščionių denominacijų šventikai. Pamaldas giesme pradėjo Epp Sonin. Tėvas Peter De Fazio, Šv. Petro parapijos administratorius, pasveikino visus susirinkusius. Visi buvo pakviesti giedoti „Now Thank We All Our God“ keturiomis kalbomis vienu metu. Šias pamaldas organizavo dr. Aldona Lingertaitienė. Jų metu buvo skaitoma Biblija, o tarp skaitinių buvo atliekami muzikiniai kūriniai. Skaitinius skaitė šventikai Rev. Uudo Tari ir Rev. Igor Safins savo kalbomis, o vertimai buvo pateikti šiam renginiui skirtoje programėlėje. Muzikiniuose intarpuose skambėjo Epp Sonin, Danute Mileika, Maryte Bizinkauskas atliekamos giesmės, o joms akompanavo Silvia Padegs Grendze, Artur Jansons, George Juris Kenins, Ilona Kudina ir Daiva Navickas. Po ekumeninių pamaldų visi pakviesti skanių Baltų pietų. Jų metu buvo patiekta trijų šalių patiekalų – estų, latvių ir lietuvių. Lietuvių maistą ruošė Bostono Lietuvos piliečių klubo virtuvė, o latvių ir estų patiekalus paruošė latvių ir lietuvių savanoriai, kurių buvo daugiau nei penkiasdešimt.
Sekmadienio popietę svečiai buvo pakviesti pasigrožėti Samuelio Bako meno darbais Pucker galerijoje. Samuelis Bakas – pasaulinio garso šiuolaikinis tapytojas, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenęs Vilniaus geto žiaurumus. Samuelio karjera prasidėjo, kai jam tebuvo devyneri, Panerių žydų gete. Jo pirmieji darbai buvo nupaišyti pieštuku. Samuelio darbai buvo eksponuojami 1943 metais bendroje žydų menininkų parodoje. Meno paroda buvo vilties dėl geresnės ateities simbolis. 1948 metais Samuelis Bakas emigravo į naujai įkurtą Izraelio respubliką. 1956–1959 jis studijavo menus Ecole des Beaux-Arts mokykloje Paryžiuje. Vėliau menininkas gyveno Italijoje, Izraelyje, JAV, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Nuo 1993-iųjų Samuelis Bakas gyvena ir kuria Bostone, JAV. Jis yra dalyvavęs daugiau nei 60 parodų visame pasaulyje. Gaono muziejus Vilniuje turi 60 darbų kolekciją iš ankstyvojo dailininko periodo. 2001-aisiais Samuelis Bakas padovanojo muziejui 37 paveikslus. Jo kiti darbai netrukus iškeliaus iš JAV ir taps nuolatinės Samuelio Bako muziejaus Vilniuje ekspozicijos dalimi. Šimtmečio šventės metu buvo įrašytas interviu su lietuviu Samueliu Baku, kurį galite pasižiūrėti renginio svetainėje www.balticboston.com.
Daugelis žmonių džiaugėsi galimybe dalyvauti Šimtmečio šventės renginiuose Bostone. Kai kurie svečiai sakė, kad pakili šventinė nuotaika ir džiaugsmas jiems priminė jausmus, išgyventus 1990-aisiais. Bostono miestas taip pat paruošė puikią dovaną Baltijos šalių bendruomenėms – tris dienas Bostono miesto Rotušės aikštėje plevėsavo iškeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, taip pasveikinant ir pagerbiant visas tris valstybes.
Ši nuostabi šventė nebūtų įvykusi be dosnaus Lietuvos, Latvijos, Estijos vyriausybių rėmimo, bendruomenių narių aukų ir dosnios organizacijų paramos – Lietuvos kultūros tarybos, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, Amerikos tautininkų sąjungos, Latvijos ambasados, Amerikos-Baltijos laisvės fondo, latvių kultūros palikimo fondo, Amerikos lietuvių bendruomenės, Lietuvių fondo, TAUPOS lietuvių kredito unijos, Pietų Bostono Lietuvos piliečių klubo, Amerikos estų nacionalinės tarybos, Gražinos Liutaud, dr. Reginos Balčaitienės, Epp Sonin ir kitų.
Dėkojame organizaciniam komitetui už jų sunkų trejus metus trukusį darbą planuojant šią Amerikos lietuviams, latviams ir estams bei jų svečiams įsimintiną šventę. Esame be galo dėkingi vienai svarbiausių mūsų renginio rėmėjų, organizacinio komiteto pirmininkei, Naujosios Anglijos apygardos prezidentei dr. Reginai Balčaitienei, kurios neišsenkama energija, neprilygstantys organizaciniai gebėjimai ir teigiamas požiūris įkvėpė komitetą ir kurios dėka įvyko šis renginys. Dėkojame už nuostabią šimtmečio šventę, kuri ilgai išliks žmonių atmintyje!
Šimtmečio šventės renginiai yra aprašyti renginių knygoje „Baltic Centennial Boston 2018“, kurią parengė profesionali dizainerė iš Bostono Rita Štuopis. Visas renginio nuotraukas galite rasti svetainėje www.balticboston.com, kurią profesionaliai sukūrė ir tvarko tinklalapių dizaineris, Rod Ailando prof. Povilas Mečys. Galite apsilankyti šioje svetainėje ir palikti savo komentarus apie renginį.
Straipsnio autorė Živilė Symeonidis, Naujasis Hampšyras, JAV
Nuotraukos Mindaugo Kavaliausko, profesionalaus fotografo ir fotografijos kuratoriaus iš Lietuvos