Grupės „Skylė“ lyderiai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, nors ir netekę koncertų, kurie sudarė pagrindinę jų penkių asmenų šeimos pajamų dalį, veja nerimą dėl ateities šalin ir sutelkia dėmesį į kitas veiklas. Muzikantai tikino, kad šiuo metu jiems labai svarbu nuveikti kažką apčiuopiamo, stabilaus ir tikro, – tada dingsta pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų.
Rokas išduoda, kad pastaruoju metu dienas leidžia namuose įkurtose dirbtuvėse. Karantino metu jis ypač daug laiko skiria senam hobiui, kuris galbūt ateityje galėtų tapti ir papildomu jo darbu. Kol kas jis neduoda jokių pajamų, tačiau yra didelė dvasinė atgaiva ir moralinė parama sunkiu metu.
„Skylės“ lyderis kuria ir gamina koplytstulpius, juose įkurdina liaudies menininko Kazimiero Striaupos išdrožtus dievus. Koplytstulpius Rokas puošia Žemaitijai būdingais drožinių raštais. „Mus visada žavėjo autentiškas šio krašto liaudies menas ir tradicijos. Aistė, būdama tikra žemaitė, nuo seno domisi Žemaitijos liaudies meno išraiškomis ir yra puiki mano konsultantė. Ji dažnai pataria, kokiu raštu puošti, kokia spalva dažyti“, – pasakoja Rokas. Dažniausiai savo darbus jis dovanoja draugams, o šie jais papuošia namus ir sodybas.
„Supratau, kad visai neblogas metas padaryti laikui imlius darbus namuose, kurie „kabo ant galvos“ jau kelerius metus. Taigi, su entuziazmu puoliau daryti tvarką šeimos bibliotekoje – surūšiuoti, temiškai sudėlioti knygas ir atrinkti nebevertingas. Ypač tai svarbu vaikų bibliotekėlėje – vaikai kai kurias knygas išauga lygiai taip pat greitai, kaip ir drabužius, tad į lentyną po akim vaikui sudėliojau aktualius skaitinius“, – apie dar vieną karantininį darbą pasakojo Aistė.
Tuo pat metu „Skylė“ baiginėja ir pirmąjį žemaitiškąjį albumą „Gervaza dūzgės“, kurio didžioji dalis buvo sukurta dar iki pandemijos pradžios, ir atskleidžia dar vieną jo kūrinį – regio ritmu alsuojantį duetą „Žmuonis akminis“ („Žmonės akmenys“). „Šis duetas – įsisiūbavimui į pavasarį. Šylant ne tik orams, bet ir padėčiai šalyje, pats tas laikas pasiūbuoti į regio taktą žiūrint į akis, bet išlaikant metro distanciją vienam nuo kito“, – šypsosi Aistė.
Tai albumo veikėjų – Gervazo ir Zifrinos – daina. „Šios poros istorija klostosi ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Būdami kartu kartais neišvengiamai ne tik atsisakome dalies savęs, bet ir skaudiname vienas kitą. Noras išspręsti buvimo kartu sunkumus neretai būna panašus į bandymą susiūti praplyšusį lietaus debesį. Kur tada dėtis? Galbūt pasiversti akmenimis ir laukti atšilimo?“ – dainos emocijas atskleidžia Aistė.
Naujas grupės albumas stilistiškai žada būti ganėtinai įvairus. Štai ir šioje dainoje suskamba anksčiau grupės kūryboje negirdėti variniai pučiamieji, jiems skirta ryški vieta ir vaidmuo visame albume.
Variniai pučiamieji instrumentai šio žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai – Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija. Per dvarų kultūrą, kurioje turėti savo orkestrą buvo ne toks ir retas reiškinys, pučiamieji paplito ir į žmones. Plungės ir Rietavo kunigaikščiai broliai Oginskiai tokius taip pat laikė, šiuose orkestruose fleita grojo ir jaunasis Oginskių globotinis M. K. Čiurlionis. Ligi šiol Žemaitijoje tebegyvuoja tradicija „triūbomis“ groti per laidotuves, Vėlines.