Kuršėnų senjorai žino, kad nerasdami atsakymo į klausimą, kaip veikia viena ar kita išmaniojo telefono, elektroninio pašto ar socialinių tinklų funkcija, pagalbos gali sulaukti iš šiame mieste gyvenančio 17-mečio Vismanto Daujoto. Jaunuolis beveik metus yra e. skautų tinklo narys ir supažindina vyresnio amžiaus gyventojus su skaitmeninio pasaulio paslaptimis.
Moksleivis pasakoja, kad bendravimo su senjorais patirties įgijo dalyvaudamas Lietuvos moksleivių sąjungos iniciatyvoje, skirtoje padėti Trečiojo amžiaus universiteto studentams išmokti naudotis elektroniniu paštu, socialiniais tinklais ir internetu. „Tada supratau, kad man patinka dirbti su šia žmonių grupe, nes jie pažeria išmintingų patarimų, dalijasi gyvenimo patirtimi, yra visada gerai nusiteikę, todėl pamatęs kvietimą prisijungti prie e. skautų nedvejojau“, – pasakoja kuršėniškis.
Neturėjimu, ką veikti, Vismantas nesiskundžia – jis yra Kūrybinės raiškos centro narys, projekto „Kas iš Kuršėnų?!“ koordinatorius, bendruomenės svetainės Kuršėnai.lt komandos narys, priklauso Šiaulių rajono Jaunimo reikalų ir Kultūros centro taryboms, prisideda prie iniciatyvos „Žinau, ką renku?“
„Veiklų netrūksta, dėl jų buvau išrinktas Šiaulių rajono Metų savanoriu. Manęs dažnai klausia, kaip aš viską spėju, o atsakymas paprastas – turiu noro ir motyvacijos, taip pat moku susiplanuoti laiką. Net ir laisvalaikio lieka, o jo metu labiausiai mėgstu susitikti su draugais ar pasivaikščioti po mišką“, – šypsosi Vismantas.
Beveik dvejus metus Lietuvoje veikiantis e. skautų tinklas jungia daugiau kaip 1300 14–29 metų amžiaus savanorių, suprantančių skaitmenines technologijas ir pasiryžusių padėti jas perprasti vyresniems bendruomenės nariams. „E. skautai gyventojus supažindina su išmaniųjų įrenginių funkcijomis, saugaus jų naudojimo taisyklėmis, pademonstruoja jų teikiamas galimybes: išmaniąsias programėles, bevielį interneto ryšio tinklą „Wi-Fi“, bendravimo socialiniuose tinkluose galimybes ir pan.“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.
Už pagalbą perprantant interneto galimybes – patarimai dėl vedybų
Vismantas pasakoja, kad jį patį informacinės technologijos domina nuo mažens, ir ne tik jų naudotojams pritaikytos funkcijos, bet ir visas technologijų atsiradimo ciklas. Todėl baigęs mokyklą jis ketina studijuoti informacines technologijas. „Esu pakankamai pažengęs šioje srityje, todėl ir mano pažįstami, jei kažkas nutinka, kreipiasi pagalbos į mane. Ir aš su mielu noru padedu savo mamai, draugams, mokytojams, o dabar – ir bendruomenės senjorams“, – sako jaunuolis.
Bendravimą su vyresniąja karta jis laiko viena geresnių patirčių. Vaikinui smagu matyti po konsultacijos laimingus žmonių veidus ir klausytis jų pasakojamų juokelių, istorijų ar dalijamų patarimų.
„Senjorai labai mėgsta pasakoti apie senus laikus, o man tai įdomu, nes per pasakojimus atgyja ankstesni Kuršėnai, galiu įsivaizduoti, kaip jie pasikeitė. Vyresnės kartos žmonės dalijasi ir asmeniniais prisiminimais, mėgsta diskutuoti apie gyvenimą, politiką, įvairių įstaigų veiklą, moterys dažnai pasakoja apie gėlių ir daržovių auginimą. Žinoma, nešykšti ir patarimų, iš kurių dažniausias – anksti nevesti, nes bus sunkus gyvenimas. Ir anekdotų ta tema, būna, suskelia“, – juokiasi Vismantas.
Jis svarsto, kad technologijų svarba ateityje tik augs, o pats būdamas senjoru gyvens jau visai kitokiame pasaulyje. „Tikiu, kad nebebus aplinką teršiančių automobilių, juos pakeis elektromobiliai ar net skraidančios mašinos, daugelyje namų bus pilna robotizuotų prietaisų, kuriuos žmonės valdys balsu. Kadangi esu pilietiškas, tikiuosi, kad ateityje valdžios institucijose bus daugiau jaunų žmonių, kurie turi, ką pasakyti, mato naujus būdus spręsti problemas ir nuoširdžiai rūpinasi savo šalies gyventojais“, – teigia Vismantas.
Senjorams įdomiausi socialiniai tinklai ir elektroninis paštas
E.skautas sako, kad senjorai yra labai smalsūs ir viskuo domisi, o dažniausiai iš jų sulaukdavo klausimų, susijusių su socialiniu tinklu „Facebook“: kaip naudotis programėle išmaniajame telefone, kaip įkelti nuotraukas, komentuoti, ieškoti pažįstamų žmonių, nusiųsti sveikinimus ir panašiai.
Taip pat būdavo daug klausimų, susijusių su elektroninio pašto naudojimu, nemažai žmonių norėjo perprasti elektroninės bankininkystės sistemas. „Senjorams viskas smalsu, jie stengiasi kuo geriau išsiaiškinti rūpimus klausimus, nebijo klausti ir turi kantrybės bandyti keletą kartų, jei kas nors nepavyksta. Ir paprastai, kad ir mažesniais žingsneliais, užsibrėžtą tikslą visi pasiekia sėkmingai“, – pasakoja e. skautas.
Vismantas rekomenduoja ir kitiems jauniems žmonėms išbandyti savo jėgas prisijungiant prie e. skautų būrio, mat ši veikla suteikia be galo daug gerų emocijų. „Kai matai laimingus dėl įgytų naujų įgūdžių senjorus, laimingas pasijauti ir pats – kad gali tapti mokytoju šiems gyvenimo mačiusiems žmonėms, kad užsimezga šiltas, šeimą primenantis ryšys, kad gali tokiu paprastu būdu būti naudingas visuomenei“, – sako moksleivis.
Visoje Lietuvoje veikiantys e. skautai iki karantino patarimus dalijo viešosiose bibliotekose ir jų filialuose, tačiau dėl karantino ši jų veikla buvo laikinai sustabdyta. Pasak A. Ruseckio, vos tik ribojimai bus atšaukti, e. skautai grįš į bibliotekas ir tęs savo misiją.
„Prisijungti prie e. skautų būrio galima ir dabar. Norintys tai padaryti turi užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Su juo pasibaigus karantinui teliks nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą“, – paaiškina e. skautų veiklos koordinatorius.