Lygiai prieš trejus metus šia idėja pasidalijo vienas Londono lietuvis Raimundas. Šita idėja tapo kūnu ir gyvuoja jau visus trejus metus.
Prieš trejus metus pirmą kartą rinkomės liepos 6 dieną, kai visa Lietuva renkasi iškilmingai giedoti himno. Giedojome ir mes. Ir „švelniai glostomi“ maždaug 30 laipsnių šilumos, kuri kaip nuo veidrodžio atsispindėjo nuo Kauno senamiesčio grindinio, pasileidome į pirmąjį bėgimą. Tada, matyt, nelabai tikėdami, kad tokie bėgimai gali iš viso įvykti, pirmuosius bėgikus įamžino ir žiniasklaidos fotografai.
Vėliau, kaip ir visur, atsirado daugiau prozos. Keitėsi metų laikai, oras atvėso, vėliau pasnigo. Bet nebuvo tokio mėnesio, kad bėgimas neįvyktų. O kur dar malonūs pasisėdėjimai prie imbierinės arbatos nubėgus distanciją. Kur dar įsiamžinimas prie Kalėdų eglutės, besišypsantys ir linkėjimus siunčiantys praeiviai…
Žinau, kad buvo ne vienas, kuriam ateiti ir pasiryžti dalyvauti bėgime reikėjo nemenkos drąsos, nes kankino abejonės, kaip į tokius bėgikus reaguoja praeiviai, ar nesusilauksi patyčių ar užgauliojimų. Maloniausia, kad po bėgimo visų nuotaika būna puiki, nes aplinkiniai džiaugiasi kartu.
Pamenu kartą bėgant pro merginų grupelę jos džiaugsmingai šūktelėjo viena kitai: „Sakiau, kad atbėgs… Jie čia visada bėga.“
Dabar jau natūralu, kad ta pačia trasa bėgančius bėgikus prisimena barų darbuotojai ir kai kurie lankytojai. Galima drąsiai sakyti, kad tai tapo tradicija.
Kai kas ateina tik kartą. Tiesiog norisi pamatyti, pažiūrėti į kitus, išbandyti save. Yra ir veteranų, kuriems bėgimas taip pat tapo gyvenimo dalimi.
Kartais pagalvoju, kodėl bėgimas plečiasi. Kodėl įsitraukia vis daugiau miestų? Iš dalies tai galima paaiškinti visišku atvirumu, laisve, kai nėra jokių įsipareigojimų ir stojimo ar dalyvavimo mokesčių. Nėra už to stovinčios partijos ar tikėjimo. Tik idėja, kuri daug kam yra sava: už blaivią ir sveiką Lietuvą…
Dabar jau mes daug kur. Malonu žinoti, kad kai sportiniai bateliai paliečia grindinį, tą patį padaro bėgikai Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose, Gargžduose, Jurbarke, Niujorke, Stokholme, Londone ir kituose miestuose Lietuvoje ar už jos ribų…
Vieni bėga skanduodami, kiti – tiesiog pasišnekučiuodami. Smagu matyti visus besišypsančius, lyg ir laukiančius patvirtinimo, kad tai, ką darome, yra gerai. Bet patvirtinimo ir nereikia, užtenka giliai širdyje jausti, kad tai, ką darai, yra teisinga.
Kaip ir visada, kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį vėl su ta pačia idėja 18 val. bėgsime savo vietovėse. Šiuokart dar ir pasidžiaugdami jau nemažais gražios pradžios vaisiais.
Mieli bendraminčiai, sveikinu trejų metukų gimtadienio proga.
Aurelijus Veryga