Vaikų ir paauglių socialinės gerovės rodikliai Lietuvoje prastėja. Bemaž pusei mūsų šalies vaikų ir paauglių stinga artimųjų, šeimos palaikymo, maždaug trečdalis patiria sunkumų bendraudami su tėvais, net 70 proc. jaunuolių nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi. Dauguma paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo (HBSC) rodiklių prastesni nei kitose Europos šalyse.
Pastarasis Lietuvoje atliktas HBSC tyrimas atskleidė, kokioje socialinėje aplinkoje auga, mokosi ir su iššūkiais susiduria vaikai ir paaugliai.
Pasak HBSC tyrimo Lietuvos pagrindinio tyrėjo prof. Kastyčio Šmigelsko, žvelgiant į Lietuvos ir kitų tyrime dalyvaujančių šalių duomenis, matyti, kad kai kuriose padėtis gerėjo ar beveik nekito, dar kitose prastėjo. Lietuvos atveju per 2018–2022 m. beveik visi rodikliai prastėjo.
Stinga emocinės paramos iš tėvų, draugų, mokytojų
Nagrinėjant subjektyviai suvokiamą socialinę paramą, paaiškėjo, kad nepakankamą šeimos ir nepakankamą draugų paramą jautė beveik pusė vaikų ir paauglių – atitinkamai 41 proc. ir 45 proc. paauglių. Šie rezultatai pastebimai prastesni už HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį (atitinkamai 32 proc. ir 42 proc.).
Vertinant, kaip su paauglių emocine gerove susijusi šeimos ir draugų parama, nustatyta, kad paramos stoką jaučiantys paaugliai mažiau patenkinti gyvenimu, mažiau laimingi, dažniau išsako psichologinio pobūdžio nusiskundimų, dažniau jaučiasi vieniši.
„Šie rezultatai rodo, kad gerai jauno žmogaus savijautai svarbūs palaikantys santykiai su artimiausiais juos supančiais žmonėmis. Pasitikėjimas, atvirumas bendraujant, emocinis palaikymas, pasirengimas padėti – šios santykių ypatybės labai svarbios artimiems, draugiškiems santykiams“, – sako profesorius.
Kitas svarbus socialinės aplinkos rodiklis – kaip paaugliams lengva ar sunku bendrauti su savo tėvais. Tyrimo duomenimis, 24 proc. moksleivių nurodė, kad patyrė sunkumų bendrauti su mama, 36 proc. – su tėčiu. Kitose šalyse šis rodiklis geresnis – bendrauti su mama sunkumų patiria vidutiniškai 17 proc. moksleivių, su tėčiu – 29 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse matyti, kad sunkumų kalbėtis su tėvais dažniau patiria vyresni moksleiviai, dažniau – merginos nei vaikinai. Lietuvoje kalbėtis su mama sunku 16 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių, kalbėtis su tėčiu – 24 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių.
Vertinant mokytojų ir bendraklasių paramą, situacija Lietuvoje dar prastesnė. Nepakankamą paramą iš mokytojų jautė 66 proc. moksleivių (kitose šalyse 48 proc.), nepakankamą paramą iš bendraklasių – 56 proc. (kitose šalyse 45 proc.).
Pasak prof. K. Šmigelsko, čia svarbus ir lyties veiksnys – Lietuvoje didesnė dalis mergaičių jautė nepakankamą paramą iš šeimos (46 proc.), mokytojų (71 proc.) ir bendraklasių (65 proc.), o didesnė dalis berniukų jautė nepakankamą paramą iš draugų (49 proc.). Panašūs lyčių skirtumai pastebimi ir kitose šalyse.
Nepasitenkinimas mokykla auga
Išsamiau vertinant paauglių savijautą mokykloje, paaiškėjo, kad dauguma paauglių Lietuvoje nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi, – taip nurodė net 71 proc. moksleivių. Tiesa, šie duomenys mažai skyrėsi nuo HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkio (75 proc.). Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pasitenkinimas mokykla gana stipriai mažėja nuo pat 2014 m.
Vertinant mokymosi krūvį, bene visose tyrime dalyvaujančiose šalyse matomos tos pačios tendencijos: kuo vyresni moksleiviai, tuo daugiau krūvio mokykloje jie jaučia. Nors iš viso ganėtinai užimti mokykla nurodė 43 proc. Lietuvos moksleivių, skaičiai pagal klases pastebimai skyrėsi – tarp berniukų ganėtinai užimti jautėsi 29 proc. penktokų ir 43 proc. devintokų, tarp mergaičių – atitinkamai 32 ir 62 proc.
Ši takoskyra tarp berniukų ir mergaičių jaučiamo mokymosi krūvio mokykloje pastebima beveik visose šalyse, o skirtumai turi tendenciją didėti.
„Viena vertus, šie skaičiai kelia nerimą: vaikai ir paaugliai jaučiasi apsunkinti mokymosi turiniu ir kiekiu. Tai natūrali pasekmė to, kad ugdymo sistema iš jauno žmogaus reikalauja didelio kiekio žinių ir gebėjimų. Kita vertus, švietimo sistema ne tik užpildo jaunuolių kasdienybę, formuoja jų santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, bet ir prisideda prie asmenybės ugdymo ir pasirengimo suaugusiojo gyvenimui – tiek kompetencijų, tiek asmeninių savybių požiūriu“, – teigia prof. Kastytis Šmigelskas.
HBSC – paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje, atliekamas pagal bendrą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.
Pagrindinis šio tyrimo tikslas – geriau pažinti 11–17 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų.
Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 metais ir tęsiamas iki šiol, jį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultetas.