Pradinis / Nuomonė / Bendruomenių potencialas kuriant sveiką Lietuvą

Bendruomenių potencialas kuriant sveiką Lietuvą

Rugsėjo 5 d. Kėdainiuose vyko sveikatą stiprinančio Kauno regiono praktinis seminaras „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje“. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė ir Savivaldybių sveikatos biurų asociacijos vadovė Danguolė Avižiuvienė teigė: ,,Šio seminaro tikslas – kad bendruomenės pasidalytų išskirtine patirtimi, ką gražaus daro, ir viena kitą dar labiau paskatintų įgyvendinti sveikatingumo ir blaivybės veiklas, pasimokytų vienos iš kitų apie naujas galimybes. Ypač didelį dėmesį skiriame vietos veiklos grupėms, bendruomenėms, kurios gauna ES finansavimą, kad jos gerokai išplėstų sveikatos ugdymo galimybes.“

Vienu iš pavyzdžių pasidalijo Kėdainių rajono Miegėnų bendruomenės pirmininkė Dalia Dzimavičienė. Ši bendruomenė jau nuo 2011 metų organizuoja sveiko maisto šventes be alkoholio. „Iš pradžių tai buvo nedrąsi iniciatyva, o paskui į šį renginį pritraukėme ir daugiau žmonių, pasisekė prikviesti ir vyrų, jaunimą“, – sako D. Dzimavičienė.

Gražią iniciatyvą švęsti blaiviai 630 metų Josvainių jubiliejų rugsėjo 7 d. inicijavo pati kultūringoji josvainiškių bendruomenė Kėdainių rajone. Žmonės patys suaukojo pinigų, kad pasidarytų masinę, išskirtinę šventę be alkoholio. Akivaizdu, kad prieš 5 metus pradėti švęsti festivaliai be alkoholio „Naisių vasara“ sulaukia atgarsio ir kitose Lietuvos vietovėse.

Susitikime „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje“ savo patirtimi taip pat dalijosi Raseinių, Kauno, Ukmergės, Kėdainių savivaldybių, bendruomenių atstovai.

„Iš tikrųjų vien Vietos savivaldos įstatyme numatoma, kad net 20 iš 44 savivaldybės savarankiškų funkcijų ir 12 iš 35 valstybės perduotų savivaldybei vykdyti funkcijų daugiau ar mažiau susijusios su sveikatos reikalais. Tai įvairūs įpareigojimai aplinkos, urbanistikos, ekonomikos, švietimo ir kitiems skyriams, turintys užtikrinti saugią ir sveiką mūsų aplinką, išugdyti aukštesnę bendruomenės elgesio kultūrą. Tačiau šių sektorių veiklos, galinčios prisidėti prie geresnės sveikatos, deja, dažnai nėra jiems prioritetinės. Rezultatai ,,nematuojami“ ir nevertinami, todėl kartais užtenka tik imituoti veiklą, formaliai atsiskaityti. Tačiau blogiausia, kad galutinį apsisprendimą dažnai lemia ekonominiai motyvai. Užtenka tik pažiūrėti, kaip lengva ranka dalijamos prekybos alkoholiu licencijos. Šio verslo lobistams nesunkiai pavyksta sutrumpinti ir taip mažus atstumus nuo mokyklų, jeigu reikia atidaryti kokį naują prekybos centrą. Pasižvalgius po naujuosius privačių namų mikrorajonus, akivaizdu, kad, planuojant dviračių takus, rekreacinė žalioji zona neatsilaikė prieš ekonominį naudos siekį parduoti kuo daugiau sklypų. Suprantama, kad šie sprendimai atspindi bendrą kultūros lygį ar bendruomenės nepasirengimą reikalauti ilgalaikės naudos savo sveikatai“, – sako Kauno rajono savivaldybės gydytojas ir sveikatą stiprinančio Kauno regiono darbo grupės koordinatorius Romualdas Žekas.

Kauno regiono plėtros taryba, kurią sudaro Kauno miesto ir septynių aplinkinių savivaldybių merai ir vietos politikų atstovai, 2012 m. liepos 3 d. nusprendė dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikatą stiprinančių regionų judėjime. Kiekviena savivaldybė skyrė po du savo atstovus į darbo grupę. Ši ėmėsi koordinuoti šį judėjimą Kauno regione.

Seminare LR žemės ūkio ministerijos atstovė pristatė programos „Leader“ finansavimą kaimo vietovėms, o Klaudija Stepanova, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė iš Ukmergės, pasakojo, ką šios grupės daro ir kaip dar labiau galėtų prisidėti prie sveikos Lietuvos kūrimo. 54 proc. vietos veiklos grupių yra kaimo bendruomenės, 23 proc. – ne pelno siekiančios organizacijos, kitos – savivaldybių ir verslo įmonės. Jas pakreipus sveikatingumo linkme rezultatai provincijose galėtų būti stulbinantys. To ir siekta seminaru „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje“.

Beje, paminėtina, kad už kaimo vietovėms ES skiriamus pinigus sutvarkomos aikštelės, kita infrastruktūra, bet svarbiausia, kad žmonės ja naudotųsi, kad nevyktų kaimo nugirdymas, masinė emigracija. Ar pirmiausia tie pinigai neturėjo būti skirti investavimui į žmones, jų elgesio, mąstymo keitimą, o tik paskui į infrastruktūrą, kad ir pritaikytą fiziniam aktyvumui? Šiandien neretas atvejis Lietuvoje, kai kaime iš ES lėšų renovuojama mokykla, o po metų ji jau uždaroma. Tarsi nebuvo galimybės numatyti, kad ji bus uždaroma.

Vis dėlto aktyvėjančios kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės, kitos nevyriausybinės organizacijos parodo, kad ir provincijos vietovėse galima žmones sudominti įdomia sveikatingumo veikla, tradicinių sveikųjų tradicijų tęsimu.

Po seminaro Kėdainių rajono savivaldybės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė pakvietė vakare dalyvauti tradiciniame bėgime „Už blaivią ir sveiką Lietuvą“. Šie bėgimai organizuojami pirmą mėnesio penktadienį 18 val. savo vietovėse visoje Lietuvoje. Gražų pavyzdį parodė Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius, atsiveždamas būrį vaikų į šį bėgimą. Galima pagalvoti: kam po darbo penktadienio vakarą dar užsiimti tokia veikla, gal pakanka darbo valandomis kažką daryti, pasėdėti sveikatos biure, pakilnoti sveikatingumo strategijos tarptautinius ar Sveikatos apsaugos ministerijos popierėlius – ir jau sveikatingumo darbas padarytas? Gaila, kad dar nemaža dalis savivaldybių sveikatos biurų taip savo „darbą“ supranta. Tačiau tikėtina, kad geroji praktika ir pavyzdžiai paplis tarp visų biurų ir kitų valdiškų institucijų.

Vieno rajono sveikatos biuro direktorė sako, kad jai bus gėda, jei į organizuojamą renginį teateis 10 žmonių: ji jame dalyvaus, žiniasklaida užfiksuos ir išjuoks. Pasak jos, tada geriau visai nedalyvauti. O kodėl negali būti taip, kad 10 dalyvauja pirmame renginyje, o į kitą jau ateina 15, vėliau 20 ir t. t.? Ar geriau užsiiminėti tik popieriukų „sunkiu“ kilnojimu, apklausų rezultatų apie blogą sveikatos situaciją skelbimu?

Seminaro dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad kaimo vietovės, provincijos rajonai gražėja, atsiranda vis naujų originalių iniciatyvų, verslų, kurie paskatina žmones likti kaimo vietovėse, kur oras švaresnis, maistas natūralesnis, sveikatingumo galimybių daugiau nei dideliuose miestuose.

Juozas Dapšauskas

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top