Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro ir Miguelio de Servanteso mirties metines, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) prisideda prie šių Renesanso epochos amžininkų kūrybos sklaidos visuomenei ir balandžio 17–25 d. organizuoja įvairius nemokamus renginius mieste.
„Prisiminti ar neprisiminti, pažymėti ar nepažymėti, – kalbant apie 400-ąsias V. Šekspyro ir M. de Servanteso mirties metines, VDU humanitarams toks klausimas nekilo“, – teigė VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Anot docentės, Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat atkūrimo garsėja anglų kalbos ir literatūros studijomis, o pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo romanų kalbų ir kultūrų studijos. Būtent tai bei aktyvi universiteto bendruomenė nulėmė sprendimą šią genialiems Europos kūrėjams skirtą datą paminėti įvairiais renginiais Kauno mieste.
Kiekvienas besidomintis Viljamo Šekspyro ar Migelio de Servanteso kūryba savaitę truksiančių renginių metu galės atrasti šias asmenybes ir jų kūrybą iš naujo, o pradedantiems literatūros mėgėjams tai bus puiki galimybė artimiau pažinti Renesanso klasikus.
Anot VDU Anglų filologijos katedros vedėjos, prof. dr. Ingridos-Eglės Žindžiuvienės, iš šių iškilių asmenybių, be abejonės, galima pasimokyti novatoriško požiūrio į kasdienybę, drąsos ją keisti, rutiną paverčiant naujais atradimais, o į nusivylimus ar klaidas pažvelgiant kaip į pamokančias istorijas.
V. Šekspyro „Hamletas“
Staigmena Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) lankytojams – prieš režisieriaus Vido Bareikio spektaklį pagal V. Šekspyro pjesę „Hamletas“ vyks VDU studentų skaitymai originalo (anglų) kalba pagal šią garsiąją dramaturgo pjesę.
Balandžio 17 d. 15 val. ir 19 d. 18 val. NKDT didžiosios salės fojė (Laisvės al. 71) prieš penkis šimtus metų plunksna sukurtas personažas prabils ir visuomenei primins amžinąsias vertybes bei tarpusavio santykių be „teisėjo“ svarbą. Skyrusiems savo laiko pasiklausyti skaitymų visuomet tiesos ieškantis Hamletas suteiks filosofinę savo maksimaliai išgyvento laiko grąžą.
„Savaime suprantama, kad didžiųjų V. Šekspyro ar M. Servanteso idėjų negalėjome uždaryti vien tarp universiteto sienų, todėl susitikimams pasirinkome populiarias mieto kultūrines viešąsias erdves“, – skaitymų NKDT idėją pristatė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
„Protų kovos“ su M. Servantesu ir V. Šekspyru
Azartiško ir intelektualaus žaidimo „Protų kovos“ komandų balandžio 19 d. 19 val. Kaune („Architektai“, V. Putvinskio g. 62) ir balandžio 19–20 d. 19 val. Vilniuje („Vienuolio Pub“, Vienuolio g. 4) lauks V. Šekspyro ir M. Servanteso iššūkiai. „Proto kovose“ bus galima sužinoti, kas gudresnis: Jūs, Ričardas III ar Don Kichotas. Klausimai bus susiję su pačių rašytojų biografijomis, kūriniais, leidimais, pagal M. Servanteso ir V. Šekspyro kūrinius pastatytais spektakliais ir filmų ekranizacijomis.
Bus bandoma ieškoti sąsajų tarp amžininkų sukurtų pagrindinių personažų ir pačių kūrėjų tapatybių, siekiama atskleisti asmenines savybes ir tautinius ypatumus. Kaip ir „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo“ matomas visas M. Servanteso gyvenimas ir juntama jo kūrybinė asmenybė. Dar daugiau – jame pasirodo visa ispanų tauta su savo nerimu ir su svajonėmis, su savo idealais ir iliuzijomis bei ryžtu ir nusivylimais.
Pasak VDU profesorės Ingridos-Eglės Žindžiuvienės, šios asmenybės panašios savo smalsumu, troškimu į to meto gyvenimą įvesti kažką naujo, negirdėto, nematyto. Panašūs jie ir savo sąmoju, paradoksaliomis mintimis, gal net ir požiūriu į gyvenimą, gebėjimu paskui save patraukti mases, sudominti visus literatūriniu žodžiu ar savo šalies kalbos ir kultūros gelmėmis.
Makbeto asmenybė ir Šekspyro kūryba kine
Daugiausia pasaulyje kino ekranizacijų susilaukianti V. Šekspyro kūryba bus analizuojama balandžio 18 d. 17 val. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52, 422 aud.) Jos metu vyks naujausio režisieriaus Justino Kurzelo filmo „Makbetas“ (2015) peržiūra ir analizė. Diskusiją ves VDU Anglų filologijos katedros doktorantas Emilis Kasparas.
Tragedija „Makbetas“ yra viena trumpiausių V. Šekspyro plunksnai priskiriamų pjesių. Rašydamas „Makbetą“ Renesanso dramaturgas rėmėsi „Anglijos, Škotijos ir Airijos kronikomis“, kuriose užfiksuotas pasakojimas apie škotų karalių Makbetą, valdžiusį 1040–1057 m. Valdžios trokštančios asmenybės istorija V. Šekspyro literatūriniame kūrinyje susipina su legenda, atskleisdama valdžios ir galios įtaką.
400 rožių diena su skaitymais mieste
Balandžio 23-ioji – Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena – turi ypatingą prasmę pasaulio literatūros kalendoriuje. 1564 m. balandžio 23-ioji oficialiai laikoma Viljamo Šekspyro gimimo data. 1616 m. šią dieną pasaulis neteko ispanų plunksnos meistro Migelio de Servanteso, savo gimimo dieną mirė ir V. Šekspyras.
Šia UNESCO organizacijos 1995 m. paskelbta proga ir amžininkų mirties metinėms paminėti vyks V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos ištraukų skaitymai Kauno centre. Juos atliks VDU Teatro aktoriai bei įvairūs universiteto užsienio kalbų klubai. „Smagu, kad įgyvendinti sumanymus mums padeda universitete aktyviai veikiantys studentiški Anglistų ir M. Servanteso ispanų kalbos ir kultūros klubai, VDU Teatro aktoriai“, – universiteto bendruomenės iniciatyvomis džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Anglų, lietuvių, ispanų, prancūzų ir italų kalbų skambesys nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro aidės prie Kauno pilies (Pilies g. 17), Teatro klubo senamiestyje (Vilniaus g. 22), Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33), miesto centrinio pašto (Laisvės al. 102) bei Rotušės aikštėje.
Miestiečius ir Kauno svečius džiugins VDU staigmenos ir žiūrovams bei praeiviams dalijamos rožės. Rožė – ypatingą reikšmę turinti gėlė V. Šekspyro kūryboje. Dramoje „Romeo ir Džuljeta“ rožė tarsi prilyginama meilės jausmo galiai, kai nesvarbu, kaip pavadinsi, svarbu, kokius potyrius tau suteikia gėlė ar meilė. Džuljeta pjesėje šeimų pavardžių nesantaikos įtaką santykiui su Romeo retoriškai svarsto taip: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Taigi dramaturgo mirties metinių dienos proga Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena Kaune bus minima ir kaip 400 rožių diena.
„Kviesdami kauniečius į simbolinius „400 rožių“ renginius, siekiame, kad jie nebūtų vien žiūrovai ir patys pasijustų kultūros istorijos dalimi, pajustų ypatingą V. Šekspyro ir M. Servanteso idėjų ir žodžių galią“, – renginio idėja dalijosi doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
V. Šekspyro paieškos VDU Kauno botanikos sode
Literatūrinis sodininkas – taip būtų galima įvardyti garsiausią britų bardą, kuris savo kūriniuose aprašė arba paminėjo net 63 įvairiausių augalų, gėlių, medžių prieskoninių žolelių pavadinimus. Daugelis istoriografų ir V. Šekspyro gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojų neatmeta idėjos, kad didysis Renesanso epochos kūrėjas galėjo būti sodininkas. Balandžio 24 d. 15 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) vyks V. Šekspyro tekstuose minimų augalų paieškos. Su citatomis iš anglų dramaturgo ir rašytojo dramų bei sonetų bus bandoma ne tik atrasti aprašytus augalus, bet ir išsiaiškinti jų reikšmę V. Šekspyro tekstuose. Galbūt tai ir padės įminti mįslę, koks gi iš tiesų yra šių augalų vaidmuo bardo gyvenime ir kūryboje, o pažvelgus į augalus – mintimis nusikelti į jo pasaulį.
Viešoje paskaitoje – amžininkų susitikimas
Balandžio 25 d. 11 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša VDU prof. Leonido Donskio paskaita „Mūsų amžininkai, palikę mus prieš 400 metų: Viljamas Šekspyras ir Migelis de Servantesas“.
Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, doc. dr. Rūtos Eidukevičienės, V. Šekspyras ir M. Servantesas nepraranda savo aktualumo, nes kalba apie giliausias žmonių aistras, o jų kūryba apima visumą ir kelia esminius klausimus – kaip žmogui susitaikyti su pačiu savimi ir kitais žmonėmis. „Šiandienos žmogus yra tapęs dideliu individualistu, jis linkęs susitelkti į save, savo norus ir siekius, tad iš panašių į save V. Šekspyro ar M. Servanteso personažų gali daug ko pasimokyti. Technikos naujovės pakeitė pasaulį, tačiau technologijos nepajėgios atsakyti daugybės mums rūpimų klausimų. Kodėl nepaieškojus atsakymų didžiuosiuose literatūros kūriniuose?“ – retoriškai mintį baigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
„Galbūt šio balandžio dekada, skirta Renesanso epochos iškilioms asmenybėms, paskatins visus naujai įvertinti rašytojų kūrybą, atrasti jų kūriniuose ar gyvenimo verpetuose kažką dar negirdėto ar nesvarstyto. O galbūt ir pastūmės daugelį mokytis kalbų, kuriomis rašė šie garsūs rašytojai, – anglų ir ispanų – ar iš naujo atrasti šių šalių kultūrą“, – mintimis apie renginių lankymo prasmę dalijasi VDU prof. dr. Ingrida-Eglė Žindžiuvienė.
VDU