Tik maždaug pusė Lietuvos gyventojų hepatito C viruso infekciją vertina kaip labai sunkią ligą, o 42 proc. jų nėra nieko girdėję apie šios ligos paplitimo mastą Lietuvoje. Tokius nerimą keliančius rezultatus atskleidė apklausa, kurią, minėdama Pasaulinę hepatito žinomumo dieną, užsakė visuomeninė organizacija „Saugok save“.
Beveik kas trečias lietuvis nežino, kad hepatito C virusas gali sukelti sunkias kepenų ligas: nepakankamumą, cirozę ir kepenų vėžį. Be to, daugiau nei pusė respondentų tiki, kad virusiniu hepatitu C dažniausiai serga tik narkomanai, prostitutės, priklausomi nuo alkoholio asmenys, homoseksualai.
Apklausa parodė, kad jaunimas (15–29 m. amžiaus) dažniau nei kiti Lietuvos gyventojai neturi nuomonės arba negali nieko pasakyti apie hepatitą C. 73 proc. jaunuolių žino, kad yra tikimybė užsikrėsti hepatito C virusu vartojant švirkščiamuosius narkotikus, tačiau tik 51 proc. mano, kad užsikrėsti galima ir darantis tatuiruotes, veriantis auskarus.
Tarp jaunimo gajūs ir mitai. Net 47 proc. jaunų žmonių mano, kad virusinį hepatitą C gali platinti erkės, tiek pat jaunuolių tiki, kad didelė tikimybė užsikrėsti šia infekcija naudojant sergančio asmens daiktus, nors nei vienu, nei kitu būdu hepatito C virusas neplinta.
Vilniaus universiteto docentė ir infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė yra įsitikinusi, kad žmonių medicininis raštingumas labai prisidėtų prie hepatito C viruso infekcijos plitimo stabdymo. „Lietuvoje labai retas supranta, kad hepatitas C yra sunki užkrečiamoji liga, kurios, deja, kontroliuoti skiepais negalime, priešingai nei hepatitą A ir B. Akivaizdu, jog žinių apie infekcijos perdavimo ir užsikrėtimo ja būdus trūksta, o tai, kad žmogus gali būti užsikrėtęs ir to nenujausti, dar padidina problemą. Jeigu būtume geriau informuoti, atsakingiau vertintume ligos simptomus, anksčiau kreiptumėmės į medikus“, – įsitikinusi docentė.
Petro Šeikos, sirgusiojo lėtiniu hepatitu C ir iniciatyvos „Saugok save“ koordinatoriaus, tokie apklausos rezultatai nestebina. Jis pats prisipažįsta, kad apie ligą nieko nežinojo, kol išgirdo diagnozę. „Vis dėlto nerimą kelia tai, kad dėl medicininio neišprusimo žmonės hepatitą C sieja su netinkamais gyvenimo įpročiais. Tai didina pacientų socialinę atskirtį, stiprina ligos stigmą. Nesitikėdami, kad virusas gali paveikti kiekvieną mūsų, labai apsunkiname kovą su šia klastinga liga“, – teigė jis.
Vis dėlto, pasak P. Šeikos, optimizmo suteikia tai, kad beveik 80 proc. apklaustųjų jaučia poreikį gauti daugiau informacijos apie hepatito C viruso infekcijos simptomus, diagnostiką ir gydymą. „Tik atvirai kalbėdami apie šią ligą ir tai, kaip ją įveikti, galime paskatinti žmones labiau rūpintis savimi ir drąsiau padėti sergantiesiems“, – įsitikinęs P. Šeika.
Specialistai dar kartą atkreipia dėmesį, kad dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, jog yra hepatito C viruso nešiotojai. Dėl ilgo besimptomio ligos periodo ir infekcijos sukeliamų negrįžtamųjų ligos padarinių, lemiančių didelį mirtingumą, hepatito C virusas buvo pramintas tyliuoju šio amžiaus žudiku.
Dauguma sergančiųjų lėtiniu hepatitu C užsikrėtė prieš 20–30 metų gydymosi įstaigose perpilant kraują arba kraujo plazmą, atliekant chirurgines operacijas, taip pat nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes ir veriant auskarus, vartojant švirkščiamuosius narkotikus. Retais atvejais liga gali būti perduodama lytiniu būdu.
„Hepatitas C ne veltui vadinamas nebyliuoju žudiku. Ligonis daug metų gali visiškai nejusti jokių ligos požymių – visų tipų virusinis hepatitas diagnozuojamas tik atliekant kraujo tyrimus. Nuo užsikrėtimo hepatito C virusu iki kepenų cirozės ar kitų pavojingų komplikacijų gali praeiti keli dešimtmečiai. Neretai hepatitas C diagnozuojamas visiškai atsitiktinai, kai žmogus kreipiasi į gydytojus dėl kitų negalavimų ar panorėjęs tapti kraujo donoru“, – tvirtina L. Jančorienė.
Apklausą šių metų vasarą „Saugok save“ užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų įmonė „Baltijos tyrimai“ kartu su įmone „Synopticom“. Joje dalyvavo 15–74 m. amžiaus gyventojai 125 Lietuvos vietovėse.
Apie visuomeninę iniciatyvą „Saugok save“
Visuomeninė organizacija „Saugok save“ plėtoja veiklą trijose srityse: profilaktinio sveikatos patikrinimo, užkrečiamųjų ligų prevencijos ir sveiko gyvenimo būdo. Informavimo ir ugdymo priemonėmis skatina visuomenę reguliariai tikrintis sveikatą, domėtis informacija apie užkrečiamųjų ligų grėsmes Lietuvoje ir užsienyje, sužinoti būdus, kaip šių ligų išvengti. Bendradarbiaudami su valstybinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiomis įmonėmis siekia, kad sveikatos stiprinimo programos ir užkrečiamųjų ligų profilaktika bei prevencija gyventojams būtų kuo prieinamesnės.