Kaip šiąnakt miegojote – dažnai prabusdami, o gal išvis negalėjote akių sumerkti ir dėl to kaltinote save? Šiemet kovo 16-ąją minint Pasaulinę miego dieną dėmesį siekiama atkreipti būtent į žmogaus biologinio laikrodžio reikšmę ir svarbą sveikatai. Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė priduria, jog ir šių metų šūkis parinktas neatsitiktinai, atsižvelgiant į miego svarbą kokybiškam poilsiui ir gyvenimui, – „Mėgaukis gyvenimu, saugodamas savo miego ir būdravimo ritmus“ (angl. „Join the Sleep World, Preserve Your Rhythms to Enjoy Life“).
Gydytojos neurologės teigimu, žmonių cirkadinis (miego ir būdravimo) ritmas priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo išorinių aplinkos sąlygų: aplinkos temperatūros, suvartojamo maisto, fizinio aktyvumo ir kitų veiklų, galinčių pakoreguoti biologinio laikrodžio ritmą. Vienas svarbiausių išorės veiksnių – šviesa. Dirbtinės šviesos šaltinių ir elektros atsiradimas iš esmės pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą, taip pat miego bei būdravimo įpročius. Tai įrodė kelios mokslininkų grupės, tyrinėjusios darbininkus Amazonės džiunglėse Brazilijoje, medžiotojų-rinkėjų gentis Argentinoje, bendruomenes Tanzanijoje, Namibijoje ir Bolivijoje. Šių žmonių stebėjimas padėjo bent iš dalies suprasti, kaip gyveno mūsų protėviai. Jie iki šiol gyvena be elektros, daug laiko praleidžia lauke ir natūralioje šviesoje, dirba fizinius darbus, maisto prasimano medžiodami, žvejodami ar rinkdami gamtos gėrybes. Kai kuriose iš šių genčių įvedus elektrą ne tik pasikeitė jų darbo ir poilsio režimas, bet ir sutrumpėjo miego trukmė, ypač darbo dienomis, – vėliau pradėjo skirtis miegą skatinantis hormonas melatoninas. Šie stebėjimai padeda paaiškinti šiuolaikinę visuomenę kankinantį nuolatinį miego trūkumą, bandymą jį kompensuoti savaitgalio „persimiegojimu“ ir dėl to išsivystantį cirkadinio ritmo sutrikimą.
Cirkadinio ritmo sutrikimai dažniau pasireiškia pamaininį darbą dirbantiems arba per kelias laiko juostas dažnai keliaujantiems žmonėms. Jei tokius sutrikimus provokuojančių veiksnių nepavyksta išvengti, siūlomas gydymas šviesos terapija, melatonino preparatais bei gerinant miego higienos įpročius, t. y. laikantis reguliaraus gulimosi ir kėlimosi laiko, stengiantis išmiegoti pakankamą valandų skaičių, prieš miegą nevartojant kofeino turinčių gėrimų bei maisto. Gydytoja neurologė E. Pajėdienė atkreipia dėmesį, kad prieš miegą itin svarbu nenaudoti išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų elektroninių prietaisų, kurie sutrikdo žmogaus organizmą, besiruošiantį nakties poilsiui.
Kovo mėnesį žmonių biologinių laikrodžių laukia dar vienas iššūkis – vasaros laiko įvedimas. „Jautriausi laiko pokyčiams yra žmonės, jau seniai besiskundžiantys prasta miego kokybe bei trumpesne, nei rekomenduojama, miego trukme. Taip pat gana drastišku miego ir būdravimo ritmu pasižymintys, naktinėti mėgstantys paaugliai ir labai anksti kylantys senyvo amžiaus asmenys. Jiems patariama bent savaitę iki planuojamo laikrodžio persukimo eiti miegoti ir atsibusti palaipsniui pratinantis prie naujojo laiko“, – pataria Kauno klinikų gydytoja.
E. Pajėdienė pabrėžia, jog „laikrodiniai genai“ nėra visagaliai – jų veiklą keičia aplinka, už kurią iš dalies atsakingi ir patys žmonės.
2017 metų medicinos ir fiziologijos Nobelio premija buvo įteikta cirkadinių ritmų tyrinėtojams amerikiečiams Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash ir Michael W. Young. Šiems mokslininkams iš vaisinių muselių pavyko išskirti laikrodinius genus PER (nuo angliško žodžio „period“), TIM (angl. „timeless“) ir DBT (angl. „doubletime“), sąveikaujančius tarpusavyje ir reguliuojančius kiekvieno žmogaus kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą. Pasak mokslininkų, kiekviena žmogaus kūno ląstelė gyvena tvarkingai reguliuojamu paros ritmu, kuriam sutrikus, pavyzdžiui, esant laikrodinių genų mutacijoms, gali išsibalansuoti ir tam tikrų organų veikla.
Kiekvienais metais Pasaulinė miego asociacija miego dieną mini kovo 16-ąją.
Kauno klinikų inf.