Apie vėlyvą meilę krepšiniui, kelis tūkstančius litų siekiančias telefonų sąskaitas, labiausiai branginamus apdovanojimus ir kodėl komandinis sportas lengvesnis nei individualios sporto šakos – apie tai broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai pasakojo laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“.
Per mėnesį prakalbėdavo 6 tūkst. litų
Kartu gimę, augę ir tą patį sportinį kelią pasirinkę broliai Lavrinovičiai šiuo metu žaidžia vienoje komandoje – „Panevėžio Lietkabelis“. Tačiau didžiąją sportinės karjeros dalį dvyniai atstovavo skirtingoms komandoms skirtingose šalyse, nepaisant to, jie kasdien palaikydavo ryšį.
„Tada dar buvo litai, tai kai kada mėnesinė sąskaita už telefoninius pokalbius siekdavo 5 ar 6 tūkst. Lt.
Tada buvom jauni, ne visuomet vertinome uždirbtus pinigus, be to, nebuvo daug galimybių naudotis internetinėmis skambinimo programomis, o pokalbių programėlių išmaniesiems dar nebuvo“, – prisimena broliai.
Krepšinis – tik nuo 13 metų
Krepšininkai pripažįsta, kad rimčiau užsiimti krepšiniu jie pradėjo vėlai – jau sulaukę 13 metų. Iki tol krepšinį juodu žaisdavo tik kieme.
„Pradėję sportuoti net negalvojom, kad tai gali tapti mūsų darbu, hobiu ir pajamų šaltiniu. O pats žaidimas ėmė patikti, kai atsirado sklandumas – pradedi įmesti, kam nors uždedi „stogą“. Nors iš pradžių tai pats tuos „stogus“ gaudavau.
Taip po truputį įsibėgėjom, įsivažiavom, o galų gale pasirašėme sutartį su profesionaliu klubu ir už mėgstamą darbą pradėjome gauti pinigus. Tada buvo jau visai gerai“, – pasakoja Darjušas. Jam antrinantis Kšištofas priduria, kad pagrindinė brolių motyvacija ir judėjimo į priekį akstinas visuomet buvo meilė krepšiniui.
TV laidos „Lietuvos mokyklų žaidynės“ vedėjo Mindaugo Ponomariovo-Ozio paklausti, kokius apdovanojimus vertina labiausiai, dvyniai vienbalsiai tvirtina labiausiai branginą trofėjus, iškovotus žaidžiant už Lietuvos rinktinę.
Sportinės karjeros pradžia – lengvoji atletika
Komentatoriai bei krepšinio mėgėjai Darjušą nuo Kšištofo dažniausiai atskiria tik pagal numerius ant marškinėlių. Kitais atvejais kurį nors iš jų vadina tiesiog broliu – tai abiem dvyniams prilipusi pravardė. Juos sunkiai atskirdavo dar mokykloje, o tai turėjo savų pranašumų.
Broliai kartais tiesiog pasidalydavo namų darbus pusiau. Jeigu mokytoja kviečia atsakinėti – atsako tas, kuris žino atsakymą, nesvarbu – Kšištofas ar Darjušas – buvo pakviestas.
Mokykloje Lavrinovičiai buvo puikūs ilgų distancijų bėgikai. „Buvom geriausi mokyklos bėgikai, tačiau mums labiau prie širdies buvo komandinis sportas“, – sako Darjušas. Tačiau abu broliai laikosi nuomonės, kad individualios sporto šakos neretai gali būti sunkesnės nei komandinės.
„Visuomet labiau didžiuodavausi sportininkais, kurie pasiekdavo aukštų rezultatų individualiame sporte nei komandiniame. Individualiose sporto šakose reikia daugiau užsispyrimo, ištvermės“, – įsitikinės Kšištofas.
Jam antrina ir Darjušas: „Jei žaidi krepšinį ir blogai jautiesi, ką nors skauda – gali trenerio prašyti, kad sumažintų krūvį. Komandoje kas nors tave gali pakeisti ar pavaduoti, o jei esi vienas ir praleidi porą treniruočių, tavo asmeniniai rezultatai krinta.“
Siųsdami linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, broliai Lavrinovičiai sako, kad svarbiausia – niekada nenuleisti rankų.
„Jeigu stengsitės, kiekvienam iš jūsų pasiseks, vieniems – anksčiau, kitiems – vėliau, bet pasisekimas ateis. Tiek sportuojant, tiek mokantis nebus dalykų, kurie visada bus idealūs. Bus visokių etapų, bus nusivylimų, nes viena dieną sekasi, kitą – nieko neišeina. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir viskas pavyks“, – tvirtina Darjušas ir Kšištofas.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.