Kelionių organizatoriai pastebi, kad šiemet itin domimasi vasaros atostogomis Bulgarijoje. Viena iš poilsį prie Juodosios jūros siūlančios šalies populiarėjimo priežasčių – Bulgarijos turizmo sektorius iš dalies seka Turkijos, kuri tarp poilsiautojų iš Lietuvos yra populiariausia atostogų kryptis, turizmo verslo modeliu.
Pasak tarptautinio kelionių organizatoriaus atstovės Ingos Aukštuolytės, kelionių į Bulgariją paklausa auga jau ne vienus metus, todėl 2016-iesiems metams programa yra 40 proc. didesnė nei praėjusiais metais. „Vis dėlto jau dabar matyti, kad šiemet norinčiųjų aplankyti šią šalį skaičius pranoko ir lūkesčius, ir išankstinius mūsų planus. Dar tik balandis, o jau dabar parduota per 50 proc. visų kelionių Bulgarijos kryptimi. Atsižvelgdami į vis didėjantį poilsiautojų apetitą, neseniai dar pridėjome papildomų skrydžių į paklausiausius Juodosios jūros kurortus.“
Vasaros sezonas ilgesnis nei Lietuvoje
Sandra Tručilauskaitė pastebi, kad šią atostogų kryptį maloniai atranda ne tik vykstantys į Bulgariją pirmą kartą, bet ir į ją sugrįžtantys: „Vyresni keliautojai, kurie paskutinį kartą šioje šalyje lankėsi prieš dešimtmetį ar net kelis, lieka maloniai nustebinti atnaujintos ir poilsiautojų poreikiams pritaikytos šalies infrastruktūros, o lankantis pirmą kartą abejingų nepalieka laukinės Bulgarijos gamtos grožis, žiedais apsipylę rožynai – šalis garsėja eterinio rožių aliejaus gamyba – ir vietos gyventojų svetingumas.“
Nors, palyginti su kitomis populiariomis poilsinėmis kryptimis, pvz., Turkija ar Graikija, vasaros sezonas Bulgarijoje ir nelaikomas ilgu (nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos), vis dėlto jis trunka ilgiau nei Lietuvoje. Be to, ir lietaus tikimybė Bulgarijoje kur kas mažesnė nei Palangos ar Kuršių nerijos paplūdimiuose.
Šiemet ketinantiems ilsėtis Bulgarijoje S. Tručilauskaitė pataria kelionę planuoti pagal atostogų poreikius. „Dėl švelnaus klimato sezono pradžioje ir pabaigoje – gegužės arba rugsėjo mėnesiais – ši kryptis yra tinkama vengiantiems alinančio karščio ir aktyvių atostogų entuziastams, planuojantiems daugiau pakeliauti po šalį, – sakė kelionių ekspertė. – O šeimoms su mažais vaikais arba tiesiog norintiems pailsėti ištisas dienas leidžiant paplūdimyje į Bulgariją rekomenduojama vykti vasaros mėnesiais – birželį, liepą, rugpjūtį, kai saulė pakyla aukščiausiai virš horizonto.“
Poilsiautojų srautai intensyvėja
Išaugęs keliautojų susidomėjimas atostogomis prie Juodosios jūros kelionių organizatoriaus atstovių nestebina. Mat Bulgarija yra puikus pasirinkimas ieškantiesiems alternatyvos tarp poilsio Lietuvos kurortuose ar kaimyninėse užsienio šalyse ir mažai kuo tenusileidžia keliautojų pamiltai Turkijai, kuri ir toliau išlieka populiariausia atostogų tarp poilsiautojų iš Lietuvos kryptimi.
Bulgariją poilsiautojai renkasi ne tik dėl panašaus klimato ir gamtos (pietuose ji ribojasi su Turkija ir net dalijasi viena, Juodąja, jūra), bet ir panašaus turizmo verslo modelio.
Pasak I. Aukštuolytės, Turkija yra poilsinių kelionių idealas daugeliui valstybių, o kaimyninė Bulgarija iš Turkijos mokosi itin sparčiai: „Tai ir aktyviai plėtojamas viešbutinis turizmas bei gerinamos jam reikalingos sąlygos: statomi nauji vietos bei tarptautiniams tinklams priklausantys viešbučiai bei atnaujinami jau esami, kuriuose ypač gerai išvystytas vienas paklausiausių apgyvendinimo tipų – su programa „viskas įskaičiuota“.
Dėl trumpo skrydžio Bulgarija itin patraukli šeimoms su mažais vaikais ir senjorams.
Bulgarija pasitinka civilizacijų mišiniu ir sveika virtuve
Bulgarija poilsiautojus iš Lietuvos vilioja artimu mentalitetu, kiek mažesnėmis kainomis ir, žinoma, paslaugų kokybe. Taip pat tai yra viena seniausių Europos valstybių, galinti pasigirti lankytinų vietų gausa. Viešint šiuose kraštuose pirmą kartą S. Tručilauskaitė rekomenduoja pažintį su šalimi pradėti nuo apsilankymo šalies sostinėje Sofijoje, kur susikerta svarbiausi Artimuosius Rytus ir Europą, Juodąją, Egėjo ir Adrijos jūras jungiantys keliai.
Taip pat į kelionės maršrutą patariama būtinai įtraukti Nesebaro ir Sozopolio miestelius, išsaugojusius autentiškus senamiesčius ir senovinę aurą: „Ir nepraleiskite progos užkilti į daugiau nei 1 km aukštyje įkurtą Rilos vienuolyną, laikomą švenčiausia vieta visoje šalyje, ir pasigrožėti jį supančiu 7 Rilos ežerų slėniu“, – sako S. Tručilauskaitė.
Vienas maloniausių būdų pažinti šalį – per maistą. Bulgarų virtuvė patiks mėgstantiems sveikesnį, liesesnį maistą – ant stalo dominuoja šviežios daržovės ir vaisiai, žuvis, jūrų gėrybės, neapsieinama be mėsos. „Tikras bulgarų virtuvės šedevras – Šopskos salotos, kurios paprastai patiekiamos ne sumaišytos, o sudėtos tam tikra tvarka: apačioje – raudoni pomidorai, ant jų – agurkų ir žaliosios paprikos sluoksnis, storai užklotas brinzos sūrio trupiniais. Žvelgiant iš šalies, tokia mozaika primena Bulgarijos vėliavą“, – šypsojosi S. Tručilauskaitė.
Karštą vasaros dieną ji patarė atsigaivinti šalta jogurtine agurkų ir česnako sriuba Tarator, o mėgstantiems pavalgyti sočiau – paragauti šviežio sluoksniuotos tešlos pyrago, vadinamo Banitsa.
Vis dėlto sėdėdami prie vieno stalo su vietos gyventojais neapsigaukite, nes šie, priešingai nei esame įpratę, nesutikimą išreiškia galvos palinksėjimu, o pritardami – purto į šalis. Todėl S. Tručilauskaitė patarė neapsiriboti galvos linkčiojimu ir į klausimus atsakinėti „taip“ arba „ne“.
Ką parvežti lauktuvių?
Bulgarija – rožių šalis, todėl namiškiams populiaru pirkti viską, kas susiję su šia gėle ar dekoruota jos simbolika. Iš rožių čia gaminami įvairūs kremai, aliejai, losjonai, lukumas ir netgi rožių likeris. Taip pat bulgarai garsėja rankų darbo keramikos dirbiniais su rožių motyvais.
Vyno saugojimas rūsiuose – bulgarų išradimas, todėl ši šalis nuo seno garsėja itin kokybiškais vynais. Itin vertinami raudonieji vynai, gaminami iš Pietų Bulgarijoje užaugintų vynuogių.




Komentarų: 1
Na ir gerai… nes man jau spėjo patikti Bulgarija. Tad manau dabar tikrai dažniau keliausim į Bulgariją, nei į Turkiją. Šiek tiek naujovių visada gerai.