Close Menu
    Facebook Instagram
    Facebook Instagram
    Žurnalas Lietuvė
    • Pradinis
    • Naujienos
      • Emigrantai – Lietuvos dalis
      • Ne didmiesčių gyvenimas
      • Baltiškų papročių pritaikymas moderniame pasaulyje
      • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
      • Lietuvos jaunimas
      • Kultūra
      • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
      • Mokslas ir švietimas
      • Karjera
      • Aktualijos
    • Žmonės
    • Lietuviai svetur
    • Nuomonė
    • Laisvalaikis
      • Kūrybos podiumas
      • Kelionės
      • Kūrybos kampelis
      • Grožis ir mada
      • Kinas, muzika, TV
      • Renginiai, pramogos
      • Knygos
      • Sportas
      • Lietuvos kampeliai
      • Patarimai
    • Namai
      • Šeima ir sveikata
      • Laikas Sau
      • Mūsų augintiniai
      • Augalų pasaulis
      • Receptai
      • Interjeras
    Žurnalas
    Žurnalas Lietuvė
    Šiuo metu esate:Pradžia»Kelionės»Buriavimo instruktoriumi Fuerteventūroje dirbantis lietuvis: „Moterys mokosi greičiau“
    Kelionės

    Buriavimo instruktoriumi Fuerteventūroje dirbantis lietuvis: „Moterys mokosi greičiau“

    Komentarų: 05 Min Skaityti
    Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
    Martas su žmona Milda ir dvynukais
    Dalintis
    Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

    Fuerteventūroje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis Martas Stepukonis įsitikinęs, jog ši Ispanijai priklausanti sala – geriausia vieta buriuoti visoje Europoje. Prieš daugiau nei pusantrų metų vadovo pareigas automobilių prekybos salone Lietuvoje į darbą ant Atlanto vandenyno kranto iškeitęs buriavimo instruktorius pasakoja, kur saloje geriausios sąlygos užsiimti vandens sportu, kas sunkiausia pirmą kartą stojant ant lentos ir kokios pradedančiųjų baimės stipriausios.

    Martas su žmona Milda ir dvynukais

    Kiekvienam sportui – sava pakrantė

    Nuolat pučiantis vėjas ir saulė ištisus metus – tai svarbiausios oro sąlygos burlenčių ir daugeliui kitų vandens sporto rūšių bei pramogų. Todėl vėjų sala tituluojama, vasarą 25–27 °C, žiemą 20–22 °C garantuojanti Fuerteventūra tarp vandens sporto aistruolių iš viso pasaulio jau ne vienus metus yra vienas stipriausių traukos centrų.

    Dėl kiek kitokių sąlygų salos pakrantės savaip pasidalytos tarp skirtingų sporto rūšių aistruolių. „Rytinė pakrantė, ypač pietinė jos dalis (Risco del Paso, Costa Calma, Matas Blancas), yra pamėgta buriuotojų ir jėgos aitvarų entuziastų. Joje vyraujantis šiaurės vėjas sudaro puikias sąlygas buriuoti – prie pakrantės vanduo lygus, o vėjas – pastovus ir stiprus“, – pasakojo buriavimo instruktoriumi dirbantis M. Stepukonis.

    O Vakarų pakrantėje įsikūrusiuose La Pared, El Cotillo miesteliuose karaliauja banglentininkai, mat šioje salos dalyje būna didžiausios bangos. „Nors ir šioje salos dalyje galima pamatyti buriuotojų, mokančių skrieti per bangas“, – pasakojo buriavimo instruktorius.

    Buriuoti – būti čia ir dabar  

    Buriavimas laikomas itin aktyviu užsiėmimu, kurio metu dirba visas kūnas ir nelieka laiko jokioms pašalinėms mintims – susitelkiama tik į buriavimo procesą. Pasak M. Stepukonio, dėl tokio susitelkimo vien į sportą bei gamtos stichijas ir gimsta buriavimo esmė ir malonumas – „aš esu čia ir dabar“.

    „Dabartiniam žmogui tai yra svarbus ir retas jausmas, o buriuojant jį pasiekti lengva. Man pačiam stipriausias buriavimo momentas yra gebėjimas mesti iššūkį vėjui ir bangoms. Kartais nugali gamta, kartais – aš, ir būtent šiomis akimirkomis jaučiu didžiausią pasitenkinimą“, – pasakojo M. Stepukonis.

    Buriavimui amžius – ne rodiklis

    Neseniai antrą gimtadienį atšventę M. Stepukonio dvynukai Dovas ir Vėjas (jau pusantrų metų Fuerteventūroje gyvenantis M. Stepukonis į salą atsikraustė su žmona Milda ir dviem vaikais – aut. past.) kol kas prie vandens pratinasi ant irklentės. Mokytis buriuoti galima pradėti nuo 6–7 metų. Vaikams pradžia būna lengvesnė nei suaugusiesiems, mat pirmieji turi geresnį pusiausvyros jausmą.

    Instruktorius sako, kad nemažai žmonių išbando buriavimą būdami 60-ies ar vyresni: „Iš esmės amžius didelės reikšmės neturi. Mokymasis labiau priklauso nuo vėjo stiprumo ir vandens bangavimo, įrangos, instruktoriaus… O daugiausia įtakos progresui turi paties besimokančiojo motyvacija.“

    Pasak M. Stepukonio, fizinio pasirengimo taip pat reikia, tačiau ne tiek daug, kaip kad dauguma įsivaizduoja: „Svarbiausia tinkamai išnaudoti vėjo suteikiamą jėgą ir pajusti balansą tarp burlentę ir buriuotoją veikiančių jėgų.“

    Moterys mokosi greičiau

    Burlenčių sportas itin sparčiai populiarėja ir tarp moterų. „Šiuo metu jos sudaro apie 15–20 proc. visų buriuotojų. Tarp besimokančiųjų buriuoti vyrų ir moterų santykis yra bemaž vienodas, tad labai greitai tai pasijus ir tose buriavimo vietose, kur renkasi jau patyrę buriuotojai“, – kalbėjo M. Stepukonis. Jo žmona Milda taip pat buriuoja.

    Tiesa, M. Stepukonis pastebi, kad, kaip ir kitose gyvenimo srityse, moterys yra atsargesnės ir dažniausiai tiek nerizikuoja, nesistengia bet kokia kaina aplenkti ar pašokti aukščiau į orą nei vyrai: „Vandenyje jos tiesiog labiau atsipalaiduoja ir mėgaujasi procesu.“

    Beje, sakoma, jog moterų (kaip ir vaikų) pusiausvyros jausmas geresnis, todėl jos stovėdamos ant burlentės išmoksta išlaikyti pusiausvyrą greičiau nei vyrai.

    Pradžiamoksliui – 1–3 dienos

    Pirmus kartus lipant ant burlentės sunkiausia – ant jos išstovėti. Su tinkama įranga – plačia ir didele mokomąja burlente – pusiausvyros problema dingsta per pirmą pusvalandį, o toliau viskas einasi dar paprasčiau. Pradedantieji paprastai mokosi po 2 valandas per dieną, dažniausiai užtenka 1–3 pamokų (dienų) tam, kad žmogus galėtų savarankiškai plaukti į vieną pusę, apsisukti ir grįžti atgal į krantą.

    Buriavimui skirtas inventorius skiriasi sulig patirtimi. Pavyzdžiui, pradedantiesiems patariama viską – buriavimo inventorių, vandens kostiumą ir net draudimo įrangą – nuomotis vietoje. Nuoma kainuos nuo 50–60 Eur už dvi valandas iki 250–300 Eur už savaitę.

    „Jau pažengę buriuotojai dažnai atsigabena savo inventorių. Taip jie tampa nepriklausomi nuo buriavimo centro darbo laiko ir inventoriaus pasiūlos“, – pasakojo Kosta Kalmos (Costa Calma) miestelyje, buriavimo centre, dirbantis M. Stepukonis.

    Tarp didžiausių baimių – rykliai

    Jei buriuoti mokomasi atviroje jūroje ar vandenyne, tarp pradedančiųjų populiariausia baimė – vandens gylio baimė. Taip pat žmonės dažnai bijo ryklių, nors M. Stepukonis tikina, kad jų Fuerteventūrą skalaujančiuose vandenyse nėra: „Susidurti tenka nebent su rajomis, sardinių būriais ir žuvimis skraiduolėmis. Pastarosios įdomiausios – iššoka priešais burlentę ir skrenda šalia kelias sekundes.“

    Ne tik buriuojantiems

    „Sala idealiai tinka mėgstantiems paplūdimio poilsį su „viskas įskaičiuota“ programa, pavieniams ar grupėmis atvykstantiems vandens sporto aistruoliams, šeimoms su mažais vaikais, – sakė šiemet Fuerteventūrą kaip naują šaltojo sezono kryptį pasiūliusio tarptautinio kelionių organizatoriaus atstovė Inga Aukštuolytė. – Saloje daugelis viešbučių – ant vandenyno kranto.“

    Paplūdimio mėgėjus sala masina ilgais plačiais balto smėlio paplūdimiais. „Tiesa, reikia nusiteikti, jog smarkesnis ar stipresnis vėjas ten pučia bene visada, o apsauga nuo saulės turi būti ne mažesnė nei 50 SPF. Mažus vaikus paplūdimyje geriausia rengti specialiais nuo saulės saugančiais drabužiais“, – patarė I. Aukštuolytė.

    Dėl gerų kelių, tvarkingo ir neintensyvaus eismo bei automobilių nuomos punktų gausos, taip pat pigesnio nei Lietuvoje kuro saloje rekomenduojama nuomotis automobilį – savaitei mašina kainuos 100–120 Eur. Sala nedidelė, vos 100 km ilgio, plačiausia vieta siekia 30 km.

    Su vaikais rekomenduojama aplankyti zoologijos ir botanikos parką „Oasis Park“, vandens parką Corralejo, vėžliukų veisyklą Morro Jable uoste.

    „Pastebime, kad keliones į salą noriai renkasi ir vyresnio amžiaus poilsiautojai – juos vilioja saloje viešpataujančios gamtos stichijos, ramybė ir apskritai žmogaus mažai tepaliesta gamta“, – sakė I. Aukštuolytė.

    Visa Fuerteventūra yra UNESCO saugomas biosferos rezervatas.

    Nuotraukos iš M. Stepukonio asmeninio archyvo

     

    FacebookTweetPin
    Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
    Ankstesnis straipsnisAguonų pyragas
    Kitas straipsnis Prezidentė su užsienio valstybių ambasadoriais aptarė Lietuvos prioritetus ir iššūkius

    Susiję straipsniai

    Neatrasti perliukai Rygoje

    24 lapkričio, 2023

    8000 km dviračiais nuo Olandijos iki Pietų Afrikos

    21 lapkričio, 2023

    4 DUK klausimai apie paskutinės minutės keliones

    8 lapkričio, 2023

    Rekomenduojami video:

    Palikite komentarą Cancel Reply

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

    El. paštas

    info@lietuve.lt

    © 2023 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
    • Apie mus
    • Reklama
    • Kontaktai

    Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.