Nėštumo metu moterims neretai tenka susidurti su prieštaringa informacija apie vitaminų vartojimą: vieni pataria papildomai vartoti vitaminų nėščiosioms kompleksus, kiti įsitikinę, kad pakanka subalansuotos mitybos. Vaistininkė Kristina Zacharevič paaiškina, kurie vitaminai nėštumo metu iš tiesų yra būtini, o kokių medžiagų reikėtų vengti, siekiant apsaugoti tiek būsimos mamos, tiek kūdikio sveikatą.
Nėštumo metu organizmui natūraliai prireikia daugiau įvairių maistinių medžiagų, tačiau tai nereiškia, kad būtina nuolat vartoti visą spektrą vitaminų. Pasak vaistininkės K. Zacharevič, svarbiausia – individualių poreikių įvertinimas, kuris taip pat turėtų būti pagrįstas kraujo tyrimų rezultatais ir gydytojų rekomendacijomis.
„Moterims, dar tik planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, rekomenduojama atlikti išsamius kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytojais. Nustačius tam tikrų medžiagų trūkumą, gali būti skiriami konkretūs maisto papildai ar vaistiniai preparatai, tačiau jei būsimos mamos mityba subalansuota ir esminių trūkumų nenustatyta, papildomų mikroelementų vartoti tikrai nebūtina. Jei pastebimi nedideli nuokrypiai nuo normų, dažnai pakanka įprastų nėštumo metu rekomenduotinų vitaminų, o jų dozės, vartojamos pagal rekomendacijas, yra visiškai saugios“, – pabrėžia ji.
Tiesa, vaistininkė atkreipia dėmesį, jog pirmasis nėštumo trimestras neretai pakoreguoja jau nusistovėjusius mitybos įpročius: gali erzinti maisto produktų kvapai, nebepatikti tekstūra ar skonis. O tikrai dažnai pasireiškiantys pykinimas ir vėmimas gali gerokai apsunkinti ne tik visavertę mitybą, bet ir vitaminų įsisavinimą organizme.
Svarbiausia palaikyti tinkamą trijų medžiagų kiekį
Pasak vaistininkės, svarbu suprasti, kad pasiruošimas nėštumui prasideda dar iki pastojimo – tam tikrų vitaminų ir mikroelementų vartojimą būtina pradėti iš anksto. Jeigu moteris svarsto apie galimybę pastoti ar planuoja nėštumą, šiuo laikotarpiu ji turėtų pasirūpinti tinkamu trijų medžiagų kiekiu organizme – jodo, folio rūgšties ir vitamino D.
„Viena svarbiausių medžiagų, kurią gydytojai rekomenduoja visoms nėščiosioms ir planuojančioms pastoti, yra folio rūgštis – ji gali reikšmingai sumažinti kūdikio nervų sistemos apsigimimų riziką. Jodas svarbus palaikant būsimos mamos skydliaukės funkcijas ir kūdikio smegenų ir centrinės nervų sistemos vystymąsi, o vitaminas D padeda išsaugoti stiprų besilaukiančiosios imunitetą ir gali būti naudingas tinkamam kūdikio kaulų formavimuisi.
Folio rūgšties rekomenduojama vidutinė paros norma – 400 mikrogramų, jodo – 150 mikrogramų, o vitamino D – 1000–2000 TV, tačiau visad reikia atsižvelgti ir į individualius poreikius bei kraujo tyrimų rezultatus. Labai svarbu, kad visą nėštumo laikotarpį būtų konsultuojamasi su gydytojais specialistais“, – sako ji.
Nėštumo metu taip pat patartina palaikyti pakankamą geležies, kalcio, omega-3 riebalų rūgščių kiekį, o vitaminas B12 ypač svarbus toms moterims, kurioms dėl nusistovėjusių mitybos įpročių, pavyzdžiui, nevartojant gyvulinių produktų, yra sudėtingiau užtikrinti reikiamą vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme.
Medžiagos, kurių reikėtų vengti
Nėštumo metu kai kurių vitaminų ir papildų vartojimas reikalauja itin didelio atsargumo. Vienas iš jų – vitaminas A, kuris itin didelėmis dozėmis gali būti teratogeninis, t. y. sukelti vaisiaus apsigimimus.
„Vitaminą A nėštumo metu reikėtų vartoti atsakingai, nes pernelyg didelis jo kiekis gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi. Taip pat nepatartinos per didelės vitamino E ir C dozės – pastarosios gali sutrikdyti oksidacinę pusiausvyrą organizme, o tai gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ar vaisiaus vystymąsi. Prieš pradedant vartoti tokius maisto papildus ypač svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atlikti reikiamus tyrimus ir įvertinti poreikį“, – perspėja vaistininkė K. Zacharevič.
Kritiškai reikėtų vertinti ir žolinius maisto papildus bei vaistažoles – nors jie ir yra natūralūs, vaistininkės teigimu, ne visi yra saugūs nėštumo metu. Pavyzdžiui, čiobreliai gali skatinti gimdos spazmus. Taip pat reikėtų vengti preparatų ar arbatų, kuriose yra raudonėlio, ženšenio, pelyno, mėtos ar pipirmėtės, nes šios augalinės medžiagos turi gimdą dirginančių, kraujotaką skatinančių ar hormoninę sistemą veikiančių savybių.
Taip pat verta kritiškai vertinti kitus „madingus“ maisto papildus, tokius kaip įvairūs organizmo detoksikaciją skatinantys mišiniai ar „supermaisto“ preparatai, nes jų poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas ir gali kelti riziką.