Pradinis / Mokslas ir švietimas / Buvęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas: „Nežinome, kaip baigsis karas, bet žinome, kas pastatyta ant kortos“

Buvęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas: „Nežinome, kaip baigsis karas, bet žinome, kas pastatyta ant kortos“

„Šiandieninė Vokietija ne tik pripažįsta savo atsakomybę už nacizmo nusikaltimus, bet ir jaučia ypatingą atsakomybę ginant laisvę, visų žmonių teises ir orumą. Man, kaip piliečiui ir šalies prezidentui, visuomet rūpėjo skleisti šią žinią. Šiandien, kai stoviu prieš jus, jūs matote ne tik vokietį, bet ir brolišką sielą, likimo draugą. Tą, kuris, išsilaisvinęs iš nacių diktatūros, patyrė naujo teroro įsigalėjimą rytinėje savo šalies dalyje, taip pat kaip ir jūs Baltijos bei kitose Vidurio Europos šalyse“, – trečiadienį savo kalboje sakė buvęs Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentas Joachimas Gauckas, Kaune priimdamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaro regalijas.

Jono Petronio nuotr.

Gyvenimą paskyrė kovai su totalitariniu komunizmu

VDU Garbės daktaro vardas J. Gauckui suteiktas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes. Prieš tapdamas prezidentu, J. Gauckas aktyviai dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje, įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, kuris prisidėjo prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.

Nuo 1990-ųjų J. Gauckas dešimtmetį vadovavo Stasi įrašų agentūrai, kuri atskleidė komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus. 2008 m. jis buvo vienas iš Prahos deklaracijos dėl Europos sąžinės ir komunizmo signatarų. Savo mokslinėje veikloje J. Gauckas daug rašė apie sovietų koncentracijos stovyklas, komunistų nusikaltimus ir politines represijas Rytų Vokietijoje. Nuo 2012-ųjų iki 2017-ųjų jis buvo Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentas. Šiandien už savo pasiekimus jis yra laikomas vienu ryškiausių Rytų Europos moralinių lyderių, lyginamas su buvusiu Čekijos prezidentu, Čekoslovakijos disidentu Vaclovu Havelu.

„Joachimas Gauckas – unikali asmenybė, kurios pažiūros ir įsitikinimai šiandien aktualūs kaip niekada. Europai susiduriant su žiauriu karu, kurį sovietų valstybės įpėdinė kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš laisvę ir demokratiją apskritai, nėra geresnio meto pagerbti žmogų, kuris gyvenimą paskyrė kovai prieš totalitarinį komunizmą ir už laisvę bei demokratiją apskritai“, – universiteto sprendimą pagerbti J. Gaucką paaiškino VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Renginio metu naująjį VDU Garbės daktarą pasveikino ir buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pažymėjusi, jog susitikimuose su Joachimu Gaucku ji ne kartą kalbėjo apie Europos saugumą ir jo ateitį. „2016-aisiais, po Krymo užėmimo, jūs buvote bene vienintelis, kuris Vokietijoje raginote savo valstybę prisiimti atsakomybę dėl Europos ir saugumo. Europa buvo nepasiruošusi, Vokietija ypač. Jūs įkvėpėte mane susitikti su kanclere A. Merkel ir pasiekti, kad Vokietija prisiimtų atsakomybę ir Lietuvoje padidintų savo karines pajėgas“, – prisiminė D. Grybauskaitė.

Karas prieš Ukrainą – išpuolis prieš Europą

Savo kalboje Kaune svečias iš Vokietijos akcentavo būtinybę išlikti vieningiems ir gyrė Ukrainą už sėkmingą gynimąsi Rusijos pradėtame kare. „Ukraina nuo sunaikinimo ginasi drąsiai, protingai ir vis sėkmingiau. Čia, Lietuvoje, jūs labai anksti supratote, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra išpuolis prieš Europą ir visą Vakarų pasaulį, tikrąja to žodžio prasme išpuolis prieš demokratišką modernybę, prieš žmonių laisvę ir prieš teisinę valstybę“, – sakė J. Gauckas ir patvirtino, jog Vokietija ir toliau teiks finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.

Buvęs Vokietijos prezidentas teigė, jog jo šalis prisideda prie Lietuvos pasirengimo gynybai stiprinimo ne tik todėl, kad tai atsakas į apčiuopiamą Rusijos karinę grėsmę, bet ir dėl siekio investuoti į bendrų vertybių apgynimą.

Jono Petronio nuotr.

J. Gauckas savo kalboje daug dėmesio skyrė istorijai, ypač Lietuvą ir Rytų Vokietiją siejančiai sovietinio totalitarizmo patirčiai. „Didžioji dalis Vokietijos visuomenės nėra pažinę šios priespaudos, nuolatinės savivalės ir iš to kylančio bejėgiškumo jausmo. O jūs puikiai žinote, apie ką kalbu. Iki 1989 m. gyvenome sovietinėje sistemoje, nuolat stebimi, šnipinėjami ir persekiojami slaptųjų tarnybų. Šiame regione demokratinis Europos modernybės projektas neteko galios – įsigalėjo nuolatinis daugumos bejėgiškumas ir absoliuti mažumos valdžia“, – pažymėjo svečias, prisimindamas ir svarbiausius bandymus pasipriešinti sovietams – sukilimą Vengrijoje, Prahos pavasarį, „Solidarumą“, įvykius Lietuvoje.

Vakarai turėtų pasimokyti branginti laisvę

Žlugus Sovietų Sąjungai, B. Jelcino valdymo metais, partnerystė su didžiuoju Rytų kaimynu atrodė galima, tačiau, pasak J. Gaucko, galiausiai sustiprėjęs imperinis mąstymas išstūmė santykius, paremtus bendradarbiavimu ir lygiavertiškumu.

„Lūžis neatėjo, nesibaigė konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų. Čia, Europos Sąjungos rytinėje dalyje, tai jau kurį laiką akivaizdu. Šiandien niekas negali užmerkti akių į tai, kad V. Putino režimas mums demonstruoja savo priešiškumą. Įsiveržimas į Ukrainą ir žiaurūs karo nusikaltimai, kurių liudininkais nuo šių metų vasario esame, atskleidė neoimperialistinius Rusijos siekius“, – sakė J. Gauckas.

Jo teigimu, žvelgiant į pastarųjų metų Rusijos veiksmus Čečėnijoje, Sakartvele, Padniestrėje ir Kryme galima įžvelgti tęstinumą – tiek carinė Rusija, tiek Sovietų Sąjunga rėmėsi imperiniu savęs suvokimu. Žlugus SSRS, po trumpo atsivėrimo laikotarpio šis suvokimas vis labiau stiprėjo. Bendros Europos saugumo tvarkos idėja įtraukiant ir Rusiją liko tik iliuzija.

„Nežinome, kaip baigsis šis karas. Tačiau žinome, kas pastatyta ant kortos – ne tik Ukrainai, bet ir visoms laisvoms tautoms. 1990-aisiais mes iš naujo atradome, kad Europa yra vieninga laisvės erdvė, kurioje yra vietos mažiems ir dideliems; erdvė, kurioje praeities žaizdos gali būti išgydytos pasitelkiant žmogaus teises, saugumą, įsitraukimą, solidarumą ir demokratiją“, – pabrėžė naujasis VDU Garbės daktaras ir pridūrė, jog Vakarų Europa turėtų labiau atsižvelgti į Rytų Europos perspektyvą, pasimokyti branginti laisvę.

Dėkodamas Vytauto Didžiojo universitetui už suteiktą Garbės daktaro vardą, buvęs Vokietijos prezidentas sakė, kad šį apdovanojimą vertina ir kaip glaudžių ryšių bei tvirto solidarumo tarp Lietuvos ir Vokietijos ženklą.

VDU Garbės daktaro vardas J. Gauckui buvo suteiktas iškilmingo VDU Senato posėdžio metu. Šiemet minimas Lietuvos universiteto šimtmetis – 1922 m. įkurtas universitetas, kuriam 1930 m. buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, išugdė didžiąją dalį tarpukario Lietuvos intelektualinio, kultūrinio ir politinio elito, visų pirma – šalies humanitarinę inteligentiją ir diplomatinį korpusą.

Garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardą universitetas jau yra suteikęs daugiau nei šimtui asmenų, nusipelniusių Lietuvai ir VDU, tarp jų – Prezidentui Valdui Adamkui, Latvijos prezidentei Vairai Vykei Freibergai, Lenkijos Prezidentui Bronislawui Komorowskiui, Airijos prezidentui Michaelui Higginsui, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui, profesoriui Vytautui Landsbergiui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Banui Ki-moonui, poetui Česlovui Milošui, antropologei Marijai Gimbutienei ir daugybei kitų.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top