Marijampolietė, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) alumnė Dovilė Bubnytė suderino tai, kas labiausiai domino dar mokyklos suole, – biologiją ir chemiją. Įgijusi bakalauro ir magistro laipsnius KTU, dabar doktorantė studijuoja Makso Planko institute Vokietijoje, o jos departamento vadovas – Nobelio premijos laureatas.
Gimusi ir augusi Suvalkijos sostinėje Marijampolėje, Dovilė mokėsi dviejose mokyklose: iki aštuntos klasės lankė Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnaziją, o vidurinį išsilavinimą įgijo Marijampolės Sūduvos gimnazijoje. Nors jos bendramoksliai dažnai kalbėdavo apie tai, kuo norėtų būti užaugę, Dovilei jos ateities specialybė nebuvo akivaizdi.
„Kadangi nuo šešerių metų pradėjau mokytis groti fortepijonu, kurį laiką aplinkiniai mėgo juokais sakyti, jog būsiu menininkė, tačiau aš pati visada tai laikiau savo laisvalaikio pomėgiu. Vėliau ėmiau pastebėti, kokie dalykai man patinka mokykloje. Pirmiausia mėgau anglų kalbą, vėliau – biologiją ir galiausiai chemiją“, – pasakoja ji.
Įstojusi į gimnaziją, mergina svarstė apie medikės kelią, tačiau dešimtoje klasėje ėmusi lankyti Neakivaizdinę jaunųjų chemikų mokyklą „Pažinimas“ Dovilė pradėjo domėtis studijų kryptimis, susijusiomis su chemija ir biochemija. Tiesa, meilę šiems mokslams paskatino ir jos chemijos mokytoja Violeta Januškaitienė, jai Dovilė yra labai dėkinga.


Studijos pakeitė kasdienius įpročius
Nusprendusi studijuoti cheminę technologiją, D. Bubnytė rinkosi tarp keleto aukštųjų mokyklų, tačiau likimas atvedė ją į KTU. Apie universitetą jau girdėjusi iš savo vyresniosios sesers, kuri tuo metu studijavo magistrantūrą, ir paskatinta ypač gerų atsiliepimų, Dovilė pasirinko maisto mokslo ir technologijų studijų programą.
„Turbūt kaip ir dažnas bakalauro studijų studentas, studijų metu susidūriau su laiko planavimo ir konspektų pasiruošimo iššūkiais. Studijuojant bakalaurą mus užklupo COVID-19 pandemija, todėl teko išmokti, kaip sutelkti dėmesį paskaitų metu ir mokytis esant namų aplinkoje“, – sunkumus prisimena D. Bubnytė.
Šios studijos, kaip pati sako, ne tik suteikė dalyko žinių, bet ir pakeitė jos kasdienius įpročius: iki pradėdama studijuoti maisto produktų etikečių ji neskaitydavo – tik patikrindavo produktų galiojimo datą.
„Tačiau dabar besirinkdama produktus peržvelgiu ir kokią maistinę vertę jie man suteiks. Taip pat žinau, ką reiškia atitinkami maisto produktų ženklinimo simboliai, suprantu tinkamai subalansuotos dietos svarbą kiekvieno žmogaus organizmui“, – sako D. Bubnytė.
Nors KTU absolventė įstojo į technologinės krypties studijų programą, susidomėjimas medicina niekur nedingo – įgijusi bakalauro laipsnį Dovilė mokslus tęsė medicininės chemijos magistrantūros programoje. Vykdoma tarp dviejų Lietuvos universitetų, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), programa suteikė galimybę įgyti ne tik chemijos, bet ir biologijos žinių.
„Nors magistrantūros studijos sekėsi labai gerai, buvo ir iššūkių: reikėjo studijuojant užpildyti spragas, kurių atsirado dėl to, kad pakeičiau studijų kryptį. Taip pat baigiamojo darbo rašymui pasirinkau Organinės chemijos katedrą, todėl turėjau išmokti viską apie organinę sintezę „nuo nulio“, – teigia D. Bubnytė.
Žinių semiasi iš Nobelio premijos laureato
Magistro baigiamojo darbo tema lėmė ir tai, jog studentė turėjo galimybę išvykti semtis tarptautinės patirties į Vokietiją pagal „ERASMUS+“ praktikos užsienyje programą: „Mano baigiamasis projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant kartu su Makso Planko daugiadisciplinių mokslų instituto Chromatino žymėjimo ir vaizdinimo moksline grupe, kuriai vadovauja dr. Gražvydas Lukinavičius.“
Tuo metu Dovilė dar nežinojo, jog kiekvienam magistrantui įprastas procesas – temos pasirinkimas – taps pirmuoju žingsniu doktorantūros Vokietijoje link. Šiuo metu KTU alumnė ne tik studijuoja, bet ir dirba Makso Planko daugiadisciplinių mokslų institute, Nanobiofotonikos departamente, kuriam vadovauja Nobelio premijos laureatas Stefanas W. Hellas.

Chromatino žymėjimo ir vaizdinimo mokslinėje grupėje doktorantė kuria biologiškai suderinamus fluorescencinius chromatino žymenis, kuriuos galima pritaikyti stebint mažų struktūrų ar pavienių molekulių judėjimą gyvų ląstelių viduje. Nanoskopija naudojama biologinių procesų tyrimuose, įvairių ligų diagnostikoje.
„Projektas, kurį šiuo metu mokslinėje grupėje vykdau, yra susijęs su nukleorūgščių (DNR ir RNR) žymėjimu. Norint sėkmingai atlikti nukleorūgščių žymėjimą, svarbu sukurti biologiškai suderinamus fluorescuojančius zondus. Viena iš sudedamųjų mano projekto dalių yra tokių junginių sintezė. Mano susintetinami nauji žymenys savo struktūrose turi specifinius fluoroforus, kurie leidžia stebėti gyvas ir fiksuotas ląsteles pasitelkiant nanoskopiją“, – sako D. Bubnytė.
Anot doktorantės, šie fluorescuojantys dažikliai labai dažnai susiduria su pralaidumo pro ląstelės membraną problema. Ją savo tyrimuose D. Bubnytė stengiasi išspręsti. Jaunosios mokslininkės ateities planuose – paieškos naujų biomolekulių ženklinimo metodų, kurie suteiktų daugiau informacijos apie jų vaidmenį fermentiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja DNR ir RNR.
Svarbiausia – drąsiai priimti pokyčius
Jei galėtų sugrįžti į pirmuosius studijų metus, Dovilė sau ir kitiems studentams palinkėtų nieko nepasilikti paskutinei nakčiai ir nuolat ugdyti savidiscipliną, kuri padėtų, kai trūksta motyvacijos mokytis, ir siekti savo užsibrėžtų tikslų.
„Pirmame studijų semestre vis atidėliojau atsakomybes, tačiau vėliau pradėjau ruoštis iš anksto. Stresas, kurį paskui tenka patirti, būna didelis, kai neatlieki paskirtų darbų per semestrą ir bandai viską suspėti paskutinėmis dienomis“, – sako ji.
Lygiuotis į kurso kolegas taip pat nereikėtų, net jei šie jau yra suplanavę savo karjerą į priekį. Pasak Dovilės, svarbu lavinti minkštąsias kompetencijas, kurios praverstų bet kokiame karjeros kelyje.
„Studijų metu aš buvau KTU Studentų mokslinės draugijos nare bei iždininke. Tai buvo vieta, kurioje atsipalaiduodavau po paskaitų ir galėjau gerinti savo komandinio darbo, lyderystės ir problemų sprendimo įgūdžius“, – teigia D. Bubnytė.
Dar studijuojant universitete, ateities darbo vietą gali padėti atrasti „WANTed“ ugdymo programos renginiai, o jei domina mokslinė karjera – akademinis mentorius, kurį turėjo ir Dovilė. Tačiau svarbiausia – asmeninis pasiryžimas drąsiai pasitikti iššūkius, kurie gąsdina, mat būtent jie gali nuvesti jaunuosius specialistus tinkama kryptimi.
„Pati šiek tiek bijojau tos nežinomybės, į kurią leidausi keisdama savo studijų kryptį, pasirinkdama vykdyti baigiamąjį projektą Organinės chemijos katedroje ir pirmą kartą iškeliavusi atlikti praktikos į Makso Planko daugiadisciplinių mokslų institutą. Bet būtent dėl to, kad išdrįsau žengti visus šiuos žingsnius, suradau savo atsakymą į klausimą, ką noriu veikti baigusi studijas“, – sako ji.