Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kinas, muzika, TV»„ČIURLIONIO PALIESTI“ – DIALOGAS SU M. K. ČIURLIONIO IDĖJOMIS
Kinas, muzika, TV

„ČIURLIONIO PALIESTI“ – DIALOGAS SU M. K. ČIURLIONIO IDĖJOMIS

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Ilgametis tarptautinis menų festivalis, iki šiol žinomas kaip „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, nuo 2026 metų žengia į naują etapą ir tampa tarptautiniu menų festivaliu „Čiurlionio paliesti“. Šis pokytis žymi kryptingą atsinaujinimą ir išsiplėtusią festivalio misiją – nuo tradicinio kūrybos minėjimo pereinama prie gyvo, šiuolaikinio dialogo su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio idėjomis. Naujasis pavadinimas simbolizuoja įsitraukimą – kvietimą ne tik stebėti, bet ir patirti, ieškoti sąlyčio taškų tarp muzikos, vizualiojo meno, literatūros, judesio ir garso. Kintantis pavadinimas žymi natūralią raidą, tačiau esmė išlieka ta pati – aukščiausios meninės kokybės koncertai, kameriniai susitikimai, tarpdisciplininiai projektai ir pagarbus, gyvas santykis su Čiurlionio kūrybine dvasia.

Augantis žiūrovų susidomėjimas festivaliu lėmė ir kitą svarbų pokytį – nuo 2026 metų festivalis išsiplečia laike. Renginiai vyks nuo pavasario iki rudens, suteikdami daugiau galimybių patirti meną skirtingais metų laikais ir skirtingomis nuotaikomis.

Festivalio pradžios akordai

Įpusėjus pavasariui balandžio viduryje festivalį pradėjo įspūdingas Klaipėdos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo, violončelininko Mindaugo Bačkaus koncertas „Buvimas“. Programoje skambėjo latvių kompozitoriaus Pēterio Vaskso kūriniai, simboliškai pažymint jo 80-ies metų jubiliejų, taip pat – anglų muzikos klasiko Benjamino Britteno kompozicijos.

Balandžio pabaigoje klausytojų lauks susitikimas su talentingu tapytoju ir pianistu Viktoru Paukšteliu. Jo atliekamoje programoje susijungs baroko didybė ir romantinė lyrika – skambės Georgo Friedricho Händelio ir Fryderyko Chopino kūriniai.

Muzikiniai susitikimai, kupini artumo

Gegužės 2-ąją, Mamos dienos išvakarėse, į šiltą ir jautrų koncertą pakvies ansamblis „Regnum musicale“ – keturios seserys Daunytės. Jų atliekamoje muzikoje susilieja klasika, etnomuzika ir improvizacija, o išskirtinis skambesys gimsta ir dėl ansamblyje skambančios arfos. Tai vakaras, kuriame muzika taps dovana – jautria, artima ir įkvepiančia.

Gegužės viduryje klausytojai bus kviečiami į ypatingą pažintį su Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijomis“, kurias atliks Frankfurto prie Maino muzikos ir scenos menų aukštosios mokyklos profesorius Hansjacobas Staemmleris. Šis monumentalus kūrinys, apipintas legendomis apie nemigą ir muzikos gydančią galią, taps tikra meditacine patirtimi.

Vasara, pulsuojanti ritmu ir energija

Tėvo dienos išvakarėse birželį į Druskininkus atvyks 40-metį švenčiantis Klaipėdos brass kvintetas, klausytojams padovanosiantis „Muzikinę vario fiestą“. Tai energingas, spalvingas koncertas, kuriame susitiks renesansas, džiazas ir šiuolaikinė muzika.

Liepos 5-osios vakarą scenoje susitiks du išskirtiniai pianistai – Petras Geniušas ir Fali Pavri. Jų muzikinis dialogas aprėps platų repertuarą: nuo klasikinių kūrinių iki šiuolaikinių kompozicijų, atskleisdamas skirtingų kultūrų ir tradicijų dermę.

Liepos 18-ąją koncertų ciklas „Claros Schumann salonas“ pakvies nusikelti į XIX amžių. Pianistės Guodos Gedvilaitės įkvėptas projektas atgaivins romantizmo epochos dvasią – skambės Schuberto, Brahmso, Claros ir Roberto Schumannų kūriniai, o sceninius vaidmenis įkūnys ryškūs atlikėjai.

Rugpjūčio 14-osios vakarą, Žolinių išvakarėse, paslaptingo Švendubrės miško apsuptyje „Vilnius Voices“ pakvies į ypatingą muzikinę kelionę po Lietuvos regionus. Liaudies dainos čia suskambės naujai – jautriai, šiuolaikiškai ir netikėtai.

Rudens akordai: nuo gimtadienio iki vizijų

Rugsėjo 22-ąją M. K. Čiurlionio gimtadienis bus minimas ypatingu koncertu, kuriame susijungs muzika ir literatūra. Baltijos gitarų kvartetas ir aktorė Virginija Kochanskytė kvies į subtilų kūrybos pasaulį, kuriame skambės ne tik muzika, bet ir paties Čiurlionio laiškai.

Rugsėjo pabaigoje žiūrovų lauks audiovizualinis pasirodymas „Čiurlionio sapnai“, kurį ruošia du talentingi menininkai – Adas Gecevičius ir Vytautas Žarnauskas. M. K. Čiurlionio paveikslai atgis per vaizdo projekcijas, gyvą muziką ir šiuolaikines technologijas, o gamta taps scena – medžiai, šviesa ir garsas susilies į hipnotizuojančią patirtį.

Festivalį spalį užbaigs keturių išskirtinių muzikų – Dalios Simaškos-Kontute (smuikas), Dariaus Rudžio (mušamieji), Dainiaus Rudvalio (kontrabosas) ir Guodos Gedvilaitės-Groehle (fortepijonas) – koncertas, kuriame klasika susitiks su džiazu. Programoje skambės Aleksandro Tansmano, Jaakko Kuusisto ir Claudeo Bollingo kūriniai, kupini ritmo, elegancijos ir improvizacijos dvasios. Tai bus lengvas, gyvas ir šypseną keliantis finalas.

Daugiau nei koncertai

Žodis „nepyk“ Druskininkams nebuvo vien tik įprasta frazė, kuri siejosi su Kultūros sostinės metais. Šis žodis nejučiomis tapo atpažįstamu kurorto bendruomenės ženklu, atvėrusiu Druskininkus kaip atvirą ir supratingą miestą. Tas žmogiškas ir tylus „nepyk“ iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškų persikėlė į gatves ir stendus, kultūrines ir socialines akcijas, vaikų piešinius. Ženkliuką „nepyk“ tūkstančiai žmonių prisegė prie savo širdies, žvelgiančios į kitą žmogų – artimąjį, pažįstamą ar tiesiog praeivį. Todėl festivalis „Čiurlionio paliesti“ kviečia į tą patį žodį pažvelgti darkart, bet pakeitus jo kryptį į save. Tegul frazė „nepyk“ nuo šiol mums reiškia ir pokalbį su savimi, santykį su vidiniu žmogumi – nepyk ant manęs, bet ir nepyk ant savęs. Daugiau apie iniciatyvą – www.nepyk.lt.

Tai pat festivalio programoje tęsiama ir dar viena prasminga tradicija – asociatyvios fotografijos konkursas, kasmet suburiantis vis daugiau kūrėjų. Jo tikslas – pažvelgti į Čiurlionio kūrybą naujai, atrasti jos atspindžius šiandienos pasaulyje ir kūrybiškai juos interpretuoti fotografijoje.

Festivalio programą papildo ir jaunajai kartai skirtos veiklos. Vaikų ir jaunimo kūrybinė stovykla kvies pažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį per kūrybą, edukacijas ir asmeninį patyrimą, skatinant vaizduotę bei saviraišką. Tuo tarpu tarptautinis vaikų ir jaunimo dailės konkursas „Čiurlionio krašto spalvos“ suburs jaunuosius kūrėjus iš skirtingų šalių, kviesdamas juos savitai interpretuoti Čiurlionio įkvėptas temas ir atskleisti savo meninį matymą.

Festivalis, kuris jungia

„Čiurlionio paliesti“ išsiskiria kryptingu dėmesiu meninei kokybei ir kūrybinei įvairovei. Festivalio koncepcija remiasi Čiurlionio kūrybos universalumu – jo gebėjimu jungti muziką, dailę ir filosofiją. Tai ne tik koncertai ar pasirodymai – tai erdvė susitikti skirtingoms kartoms, patirtims ir kultūroms.

Visa festivalio programa ČIA

 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?

Susiję straipsniai

LUX Europos kino programoje – „Oskaru“ ir kitais apdovanojimais įvertinti filmai

17 balandžio, 2026

Mažos scenos, didelis efektas: Vilniaus dainyklos subūrė tūkstančius atlikėjų

15 balandžio, 2026

Čiurlionio kūryba skamba Japonijoje. Atverta išskirtinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“

31 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.