Rokiškis 2019-aisiais, nešęs Lietuvos kultūros sostinės vardą, neseniai perdavė šią estafetę Trakams ir jau senokai gyvena didžiųjų metų švenčių nuotaikomis. Mieste daug spalvotų lempučių, girliandų, dekoracijų, senamiestyje spindi didžiulė eglė. Šviesų netrūksta ir daugelyje pagrindinę miesto aikštę supančių pastatų. Viename iš jų – puoštame meniškomis ir spalvingomis langinėmis, būdingomis tik Rokiškiui, pluša vietos dailininkė, tapytoja Asta Keraitienė. Čia neseniai įsikūrė šios autorės kūrybinės dirbtuvės. Kalbiname menininkę, norėdami sužinoti jos nuomonę apie miestą, kultūros sostinę, šventes, jų dvasią, dovanas bei meną.
Asta, šiemet Rokiškis buvo įpareigotas pateisinti Lietuvos kultūros sostinės vardą. Kaip manote, kaip jam tai pavyko? Ar Jums miestas šiemet pasikeitęs kultūrine prasme?
Visi šie metai mūsų miestui buvo nemažas išbandymas – pateisinti Lietuvos kultūros sostinės vardą. Manau, viskas pavyko – kultūrinių renginių buvo išties labai daug. Kultūros ir švietimo įstaigos – visi labai stengėsi kuo geriau įgyvendinti savo projektus. Miesto gyventojai ir svečiai turėjo galimybių aplankyti juos sudominusį renginį. Kiek mūsų miestas apie save leido išgirsti visai Lietuvai, sunku pasakyti, bet patiems miestelėnams, manau, buvo kuo didžiuotis, pamatyti save iš šalies, įgyti naujos patirties organizuojant tokio lygio renginius ir projektus.
Miesto centre įkūrėte savo dirbtuvę. Tai padarėte tik šiemet? Kodėl? Papasakokite apie savo dirbtuves išsamiau.
Savo dirbtuvę miesto centre įkūriau prieš metus. Tiesiog „nebesutilpau“ savo dirbtuvėse namuose, o mintis savo kūrybą parodyti miesto svečiams ir miestelėnams jau buvo kilusi ne kartą. Dirbtuvėse eksponuoju savo naujausius paveikslus, medžio dirbinius. Jos atviros visiems, kurie nori iš arti pamatyti, kaip dirba dailininkas, su juo pabendrauti ar net padirbėti kartu. Tik žmonės mūsų mieste dar labai nedrąsūs. Drąsiau užsuka į miestą atvykę svečiai, stebisi ir džiaugiasi mano kūryba. Be to, dirbtuvėse organizuoju ir įvairius renginius – arbatos gėrimo ceremonijas, mandalų piešimo, meditacijų užsiėmimus, įvairias edukacijas. Taip pat vyksta suaugusiųjų dailės užsiėmimų kursai, kuriuos veda mano vyras Ligitas. Abu esame dailininkai ir tokia veikla mums geriausiai sekasi, todėl ir dalijamės tuo su kitais. Kūrybinių idėjų turime ir savo miestui, su laiku gal pavyks įgyvendinti ir jas.
A. Keraitienės kurti Kalėdų Seneliai
Kalėdinė Rokiškio eglutė. Vaizdas pro dailininkės dirbtuvių langą 
Rokiškis pro dailininkės langą 
A. Keraitienės sukurti kiškiai, dedikuoti Rokiškiui, 2019 m. Lietuvos kultūros sostinei
Ar mieste juntama žiemos švenčių nuotaika? Kaip Jūs tai jaučiate?
Miestas šiemet gražiai pasipuošęs ir laukiantis švenčių, ypač miesto centras, kuriame stovi nuostabi eglė. Pro savo dirbtuvių langą kasdien ją matau, stebiu praeivius, ramų mažo miesto gyvenimą. Man šis Kalėdų ir Naujųjų metų laukimas šiemet kitoks, labiau jaučiuosi miesto dalimi, savo kūryba prisidedanti prie miesto jaukumo, išskirtinumo.
Kuo Jums ypatingos šventės, jų laukimas?
Kiekviena šventė man tarsi atskaitos taškas, priverčiantis sustoti ir suvokti savo nueitą kelią, svarbesnius įvykius, naujus tikslus kitiems metams. Sulig kiekvienais metais šventės man tampa ramesnės, sąmoningesnės.
Kaip, Jūsų manymu, reikėtų švęsti tokias šventes? Kas yra šventinė dvasia?
Šventinės dvasios nesukursi gražiausiais daiktais, dovanomis ar gardžiais patiekalais, tada visas dėmesys bus nukreiptas į išorinį šurmulį. Šventinė dvasia pirmiausia turi atsirasti kiekvieno širdyje, o kai ji bus užsipildžiusi ramybe, meile ir dėkingumu, tada jos užpildyti išoriniais dalykais tiesiog nebereikės. O jei tai pavyks išlaikyti nuolat, tai šventė tau bus kiekviena diena! Taip pat ir su dovanomis, kiek daug laiko, energijos ir pinigų iššvaistome veltui, nes „taip daro visi“, ir pagauti šventinės karštinės šluojam parduotuvių lentynas…
Ką manote apie dovanų teikimą per šventes?
Daugiau džiaugsmo patiriu dovanodama nei pati gaudama dovanas. Ypač patinka nustebinti žmogų, kai netikėtai gauna tai, ko jam labai reikėjo. Džiaugsmo ir nuostabos ašaros kito akyse man yra geriausia dovana.
Ar dovanos turi būti meniškos?
Esu menininkė, todėl, žinoma, labiausiai vertinu meniškas, originalias dovanas, jos turi savo energiją, šilumą ir visada bus prasmingos. Bet dovanojant tokias dovanas reikia mokėti pajausti tą žmogų, kas jo sielą labiausiai pradžiugintų, kas tiktų jo namams, ar tikrai jis norėtų turėti tokią dovaną.
Kaip Jūsų kūryboje, tapyboje atsispindi Jūsų gyvenimo būdas?
Visame mano kūrybiniame kelyje, o tai apie 20 metų, atsispindi savęs pažinimo, dvasinių ieškojimų etapai. Tik dabar atsisukusi atgal galiu tai pamatyti ir suvokti. Ypač tai matosi mano paveiksluose. Ir kuo toliau, tuo labiau atsipalaiduoju, nebesistengiu kažkam patikti, kažkam įrodinėti… Tiesiog dabar aiškiai žinau, kodėl ir kam kuriu, ir tai daryti šiame gyvenime moku geriausiai.
Kokius linkėjimus dalijate per šventes?
Šventė Tavyje turi būti kiekvieną dieną.
Ačiū už pokalbį, gražių švenčių.
Miglė Morkūnaitė
Daugiau kūrėjos darbų: www.facebook.com/AKdirbtuves ir www.asta.keraitiene.lt