Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Darbo jėgos paklausa šalyje augo ir liepos mėnesį
Aktualijos

Darbo jėgos paklausa šalyje augo ir liepos mėnesį

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Darbo jėgos paklausa ir vidurvasarį augo: liepą darbdaviai pateikė 25,8 tūkst. darbo pasiūlymų. Jų penkiais šimtais daugiau nei birželį paskelbta darbo biržos portale. Per 85 proc. laisvų darbo vietų skirtos neterminuotam darbui. Daugiausia – 20,7 proc. – visų laisvų darbo vietų registravo pramonės sektoriaus darbdaviai, ieškantys siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų, suvirintojų, kepėjų ir konditerių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, dailidžių ir stalių, baldžių, mėsininkų ir žuvų darinėtojų.

Prekybos įmonės pateikė per 19 proc. darbo pasiūlymų, statybos – beveik 16 proc., transporto – 9,4 proc. Rinkoje greičiausiai įsidarbinti galėjo virėjai, statybininkai, dažytojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai ir administravimo sekretoriai.

Rugpjūčio 1 d. buvo 159,4 tūkst. Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių, jie sudarė 8,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų (1,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu).

Šių metų liepą absolventų įregistruota 31 proc. mažiau nei pernai – 5,1 tūkst. Daugiausia registravosi profesinių mokyklų absolventų – 37,8 proc., jaunuolių, įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, – beveik 32 proc., turinčiųjų aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą – per 30 proc. Šalies teritorinėse darbo biržose bedarbio statusas suteiktas 8,6 tūkst. jaunuolių iki 25 metų amžiaus.

Teritorinių darbo biržų specialistai užimtumą suteikė per 27,2 tūkst. bedarbių. Per mėnesį padėta įsidarbinti 13,8 tūkst. žmonių, iš jų 11,6 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 7,2 tūkst. bedarbių. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyviais tapo 6,2 tūkst. asmenų. Daugiausia jų – per 3 tūkst. dirba viešuosius darbus, 1,7 tūkst. bedarbių įdarbinta subsidijuojant.

Nuo metų pradžios tarpininkaujant darbo biržai neterminuotai įdarbinta 89,4 tūkst., terminuotai – 16,8 tūkst. bedarbių, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos programose nusiųsta per 37 tūkst. žmonių, savarankiškai dirbti pagal verslo liudijimus pradėjo 42,2 tūkst. bedarbių.

Rugpjūčio 1 dieną daugiausia bedarbių buvo Alytaus (16,1 proc.), Lazdijų (15,8 proc.), Ignalinos (15,4 proc.) ir Jurbarko (14,7 proc.) rajonų savivaldybėse. Iš didžiausiųjų miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje (9,6 proc.), mažiausiai – Šiauliuose (5,9 proc.). Mažiausias nedarbas registruotas šalies pajūryje: Neringoje (2,9 proc.), Kretingoje (3,9 proc.), Palangoje (4,6 proc.), taip pat Elektrėnuose (4,6 proc.).

Lietuvos darbo biržos inf.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisJauniesiems Lietuvos buriuotojams mažai trūko iki pasaulio čempionato bronzos medalių
Kitas straipsnis Ar nesate patyčių darbe auka?

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.