Ateinantį dešimtmetį pasaulio darbo rinkos pokyčiai bus tokie neįtikėtini ir neišvengiami, kad primins didžiųjų atradimų erą. Pasak Gerdos Baltrūnaitės, „Manpower Lit“ pardavimo vadovės, artėjantiems pokyčiams verta ruoštis jau dabar, juolab kad netrukus gali reikėti keisti profesiją. Mokslininkai ir futuristai tikina, kad per ateinantį dešimtmetį dėl technologijų revoliucijos 50 proc. šiandien egzistuojančių profesijų išnyks, darbuotojus pakeis robotai ir dirbtinis intelektas.
Neliks pusės profesijų
Remiantis darbo rinkos futurologų duomenimis, dauguma aptarnavimo, gamybinio, kontrolės, techninio bei rutininio pobūdžio darbų per ateinantį dešimtmetį pradės nykti. Pasauliui taps nereikalingi kasininkai, pakuotojai, telemarketingo vadybininkai, bibliotekininkai ir daug kitų specialistų. Šiuo darbuotojus pakeis robotai, mašinos, valdomos dirbtinio intelekto.
Vis dėlto nusiminti neverta, tikinama, kad kiekvieną išnykstantį darbą ir profesiją pakeis 2,6 šiandien neegzistuojančių profesijų. G. Baltrūnaitės nuomone, jau dabar galima realistiškai kalbėti apie profesijas, kurios užpildys 2030 m. darbo rinką. Jos bus susijusios su technologijomis: 3D spausdintuvų dizaineriai, 3D technikai, bepiločių automobilių operacinių sistemų kūrėjai, inžinieriai, robotų dispečeriai, robotų dizaineriai ir daug kitų.
„Fantastinį filmą primenantys darbo rinkos pokyčiai prasidėjo jau prieš gerą dešimtmetį. Stebime darbo rinkos pokyčius technologinio proveržio sostinėse – Dubajuje, Tokijuje, San Fransiske, Pekine. Ateinantį dešimtmetį senstanti visuomenė, naujų įgūdžių paklausa, automatizacija bei technologijų tobulėjimas taip pakeis mūsų kasdienybę, kad apie naujų įgūdžių lavinimą verta pagalvoti jau dabar“, – teigė G. Baltrūnaitė.
Svarbiausia kompetencija – empatija?
G. Baltrūnaitė priminė, kad ateityje socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas (o tai yra ir empatijos, savivokos, savikontrolės, komandiškumo įgūdžiai) taps vertinamiausiomis darbuotojų kompetencijomis. „Jau dabar dauguma darbdavių vis didesnį dėmesį skiria kandidatų asmeninėms savybėms, o ne techniniams įgūdžiams, kurie iš esmės yra išugdomi. Ateityje darbdaviai ieškos žmonių, kurie yra puikūs diplomatai, lengvai ir maloniai bendraujantys, greitai sprendžiantys problemas, kūrybingi, lankstūs. Žinių, reikalingų atlikti konkretų darbą, darbdaviai suteiks jau įdarbinę kandidatą“, – pasakoja G. Baltrūnaitė, remdamasi PEF 2015 suvažiavimo duomenimis.
Greičiausiai prie ateinančio dešimtmečio darbo rinkos poreikių prisitaikys naujoji alfa karta, kurios pirmieji atstovai gimė 2010 m. ir iki 2030 m. sudarys apie 30 proc. populiacijos. Tai – technologijų vaikai, kuriems išmanieji įrenginiai tokie pat elementarūs ir būtini kaip šakutė ar šaukštas. Sociologai tikina, kad alfa karta taps labiausiai išsilavinusia karta istorijoje ir į darbo rinką įsiverš dar nebaigusi mokyklos.
Nors šie vaikai užkariaus ateinančio dešimtmečio darbo rinką ir bus konkurencingesni nei jų tėvai, svarbiausių savybių – socialinio ir emocinio intelekto – jiems trūks, mat jau dabar specialistai perspėja, jog alfa kartos atstovai sunkiau bendrauja ir stokoja socialinių įgūdžių.