2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais 500 mokyklų bendruomenių iš 57 šalies savivaldybių aktyviai įsitraukė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inicijuotą akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“. Ši akcija skirta Vaikų sveikatos metams, kuriuos paskelbė Lietuvos Respublikos Seimas siekdamas skatinti mokinių su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi.
Akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių savaitinė akcija, kurios tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių sveikatą, skatinti mokinius aktyviai leisti laisvalaikį, išmokti atsipalaiduoti po protinio darbo. Per akciją buvo siūloma kūrybiškai taikyti sveikos gyvensenos žinias ir įgūdžius. Siekiant nepakenkti ugdymo procesui, rekomenduota šią veiklą vykdyti per ilgąsias ir / ar kitas pertraukas. Buvo rekomenduojama visą akcijos savaitę per pertraukas uždaryti klasių duris, išvėdinti klases, o mokinius ir mokytojus bei kitus darbuotojus pakviesti į įvairias sveikatinimo veiklas kitose mokyklos erdvėse, dar geriau – lauke. Buvo stengtasi į akciją įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius, kad ji būtų artimesnės pažinties, draugystės ir bendradarbiavimo šventė.
Akcijoje pakviestos dalyvauti įvairių mokyklų – ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo centrų – bendruomenės, taip pat visų sveikatą stiprinančių mokyklų bendruomenės. Parengtoje akcijos metodikoje buvo rekomenduojamos šios ,,Sveikatingumo pertraukų savaitės“ temos: judėjimo galia, vaisių, daržovių nauda sveikatai, vandens galia, asmens higienos svarba, darbo ir poilsio higienos nauda, tylos galia, bendros dainos raminantis jausmas, muzikos galia, juoko (šypsenos) galia, padėkos diena „Ačiū už…“, galimos ir kitos mokyklai aktualios temos.
Šalia temų aktualumo aprašų buvo pateiktos metodinių rekomendacijų interneto nuorodos, tad akcijos organizatoriai galėjo praplėsti savo žinias ir jas perteikti mokiniams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams. Metodinėse rekomendacijose buvo siūloma papildomai įgyti įvairių sveikatos žinių perdavimo, sveikos gyvensenos įgūdžių ir įpročių formavimo būdų ir metodų, atitinkančių bendruomenės narių, ypač mokinių, amžių ir pasirengimo lygį, ir sveikatos žinias perteikti suprantamai bei įdomiai.
Informacija apie akciją prieš pat naujus mokslo metus buvo persiųsta visoms šalies savivaldybėms, Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui, šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurams. Jau pirmosiomis 2014 m. rugsėjo mėn. dienomis prasidėjo dalyvių registravimas į akciją. Sveikatingumo pertraukos šalies mokyklose vyko nuo rugsėjo antros savaitės iki lapkričio pradžios. Jos apėmė visų didžiausių Lietuvos miestų mokyklų bendruomenes. Daugiausia akcijoje dalyvavo Kauno miesto mokyklų – 42. Taip pat joje dalyvavo 19 Kauno rajono mokyklų, Vilniaus – 36, Vilniaus rajono – 8 mokyklos. Šiauliuose tokių mokyklų buvo 23, Šiaulių rajone – 17, Klaipėdoje – 8, Klaipėdos rajone – 5, Panevėžyje – 9, Panevėžio rajone – 7. Tai sudaro 36,7 proc. visų akcijoje dalyvavusių mokyklų.
Gausiu dalyvavimu akcijoje pasižymėjo Ukmergės ir Vilkaviškio rajonai – po 19 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų. Jonavos rajone akcijoje dalyvavo 15 mokyklų, Šilutės rajone –14, Šilalės, Kėdainių ir Raseinių rajonuose – po 12, o Alytaus ir Telšių rajonuose – po 11 mokyklų. Aktyviam poilsiui pertraukas skyrė po 10 Anykščių, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Plungės rajonų mokyklų ir daug kitų savivaldybių mokyklų.
Akcijos dalyviai tai – ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio rengimo centrai, vaikų reabilitacijos centrai, specialiosios mokyklos, Aleksandro Stulginskio universitetas. Kadangi daugelyje mokyklų į akciją įsitraukė visa bendruomenė (pvz., Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje – 245 mokiniai, 20 mokytojų ir 12 tėvų, Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje – 624 mokiniai ir 20 mokytojų, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje – 570 mokinių ir mokytojai ir t. t.), galima teigti, kad iš viso akcijoje „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ dalyvavo gerokai per 50 000 žmonių.
Šios akcijos organizatoriai – daugelio šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, mokyklų vadovai, direktorių pavaduotojai ugdymui, mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai, socialiniai pedagogai ir kt.
Užpildydami pateiktą formą akcijos organizatoriai mokyklose turėjo pateikti informaciją apie įvykusios akcijos rezultatus. Pateikiame akcijos rezultatų mokyklose apžvalgą.
Akcijos dalyviai – vaikai nuo 2 iki 19 metų, mokyklų administracija, pradinių klasių, dailės, kūno kultūros, technologijų, muzikos, tikybos, etikos, šokio, jogos būrelių ir kiti mokytojai bei klasių vadovai, auklėtojos, bibliotekos ir raštinės vedėjos, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, bendruomenės slaugytojos, valytojos, tėveliai, globėjai, seneliai, vietos bendruomenių atstovai, partneriai.
Pasiruošimas akcijai. Ne tik mokytojai, bet ir vaikai, mokiniai, mokinių tarybų, klasių seniūnai, mokiniai savanoriai, tėveliai sprendė, kaip vyks ši akcija, ieškojo bendro sutarimo, sprendimo. Apsvarstę „Sveikatingumo pertraukų savaitės“ tematiką ir pasidaliję užduotimis visi kibo veikti. Pvz., mokiniai ir mokytojai gamino savaitės renginių planus – skelbimus. Pasirūpinta reikiamomis metodinėmis priemonėmis, inventoriumi, vieta žaidimams ir fizinio aktyvumo, šokių pertraukėlėms. Buvo gaminami lankstinukai, plakatai, skrajutės apie sveiką mitybą, daržovių ir vaisių naudą žmogui, sukurta plakatų apie vandens reikšmę žmogui, jo išteklių tausojimą Lietuvoje, vandens kokybės reikšmę, gaminti suvenyrai – šypsenėles ir t. t. Kiti rinko obuolius, atsinešė morkų, moliūgų, kriaušių, pasirūpino šaltinio vandeniu.
Kupiškyje mokytojos ruošėsi trumpųjų pertraukų judriesiems žaidimams, mankštai, paskaitėlėms apie higienos naudą sveikatai, žmogaus estetikai, grožiui, bendravimo sėkmei. Kitos su vaikais paruošė muziką, rinko karaokės daineles ir demonstracinius šokių filmukus, vyko gatvės šokių repeticijos.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, dirbančios mokyklose, rinko medžiagą ir ruošėsi paskaitėlėms, argumentuotam sveikos gyvensenos propagavimui.
Akcijai pristatyti mokyklų ir vietos bendruomenėms buvo naudojamos šiuolaikinės komunikacijos priemonės. Informacija buvo pateikiama mokyklų interneto svetainėse, mokyklų švieslentėse, „Tamo“ dienynuose, renginių veiklos viešintos vietinėje televizijoje, rajoniniuose laikraščiuose, rajono savivaldybės tinklalapyje, „Youtube“. Ant mokyklų durų, taip pat stenduose buvo pakabinti skelbimai ir plakatai.
Veikla. Iš pasiūlytų akcijos temų mokyklų bendruomenės pačios pasirinko joms aktualias temas, be to, remdamosi akcijos nuostatais, galėjo rinktis ir kitas mokyklos bendruomenei aktualias temas.
Temą „Judėjimo galia“, susijusią su fiziniu aktyvumu, pasirinko daugelis mokyklų. Mokiniai žavėjosi, kai į rytmetinę mankštą juos pakvietė mokyklų direktoriai, mokytojai ar sveikatos priežiūros specialistai. Pvz., kiekvieną rytą, po pirmos pamokos, mokyklos bendruomenė kieme atlikdavo mankštą, per ją būdavo išjudinami visi raumenys ir sąnariai, prisimenami kvėpavimo, taisyklingos laikysenos pratimai. Jai kasdien vadovaudavo vis kitos klasės mokiniai. Atsirado daug norinčiųjų išbandyti jėgas pagalvių mūšyje, kėglių vertimo rungtyje. Kiti moksleiviai azartiškai traukė virvę, vaikščiojo kojūkais, žaidė smiginį. Kiti ieškojo ramaus poilsio – vaikščiojo parke, miške, klaipėdiečiai vyko prie jūros.
Mažieji žaidė įvairius judriuosius žaidimus: „Nugaros – rankos“, „Trečias bėga“, „Zuikis be pastogės“, „Gyvatės uodega“, šoko šokį „Lietaus lašiukai“, darė „piratų mankštą“ su kapitonu Flintu, rungėsi estafetėse, karstėsi gimnastikos sienelėmis ir kitais lavinamaisiais įrengimais, žaidė su sviediniais, lankais, mėtė į krepšį ir kt.
Kuršėnuose vyko aktyvioji „sveikatos lobio medžioklė“. Mokiniai gavo po tris užuominas, kurios turėjo pagelbėti jiems ieškant „sveikatos lobio“ mokyklos teritorijoje.
Beveik visų mokyklų bendruomenės pasirinko temą „Vaisių ir daržovių nauda sveikatai“.
Daug kur šalyje šiemet sunoko geras obuolių derlius, todėl patys vaikai ar jų tėvai atnešė į mokyklas obuolių, taip pat morkų, moliūgų, burokėlių ir vaišino vieni kitus savo sodų gėrybėmis. Šiai dienai paminėti buvo ruoštasi iš anksto: vieni rinko skanių patiekalų receptus, kiti kepė obuolių ar morkų pyragus, dar kiti pasirūpino žolelių arbatomis. Dalis mokyklų valgyklų specialistų ar technologijų mokytojų apsiginklavo sulčiaspaudėmis.
Molėtų gimnazijos fojė įsikūrė įspūdingai paruošta ir papuošta, pačių sunešta ir sukurta „Obuolių alėja“. Tai kiekvienos klasės į gimnaziją atnešti, tėvelių atvežti ir dovanoti, o vėliau per dieną visos bendruomenės valgyti raudonskruosčiai, žaliašoniai obuoliai. Per ilgąją pertrauką į valgyklą visus viliojo nuostabūs kvapai – ten vyko mugė „Viskas iš obuolių“, buvo galima paragauti džiovintų, keptų obuolių, jų sūrių, sulčių, salotų, pyragų, blynelių.
Babtuose pedagogai spaudė vaikams obuolių, morkų sultis, jas ragavo ir aptarė sulčių naudą augantiems vaikams. Šilutėje šiai dienai išspausta apie 12 l sulčių. Kauniečiai vaišinosi vaisių kokteiliais. Žemaičių Naumiestyje kiekvienas turėjo galimybę pats išsispausti sulčių iš obuolių, morkų, apelsinų, vynuogių ir ne tik pats jų paragauti, bet ir pavaišinti kitus bendruomenės narius. Tauralaukio progimnazijos vaikai stebėjosi pirmą kartą ragaudami burokėlių sulčių. O Smeltės progimnazijos mokiniai vaišinosi vaisiais ir daržovėmis, stiprino savo organizmą, gavo žinių apie naudingus vitaminus, esančius šiuose maisto produktuose, skaitė lankstinukus. Mokiniai skanavo obuolius, paprikas, kopūstus, žiedinius kopūstus, morkas, vynuoges, moliūgus ir pomidorus.
Gargždų vaikai į namus parsinešė vaisių ir daržovių patiekalų receptų lankstinukų. Tą dieną per technologijų pamoką mokinės iš lietuviškų vaisių bei daržovių gamino įvairius patiekalus, jais per pertrauką vaišinosi visi. Daug kur sveikatos priežiūros specialistės praplėtė vaikų žinias apie vaisių ir daržovių naudą žmogaus organizmui, priminė sveikos mitybos rekomendacijas.
Nemažas akcijos dalyvių dėmesys buvo skirtas vandens temai, jo savybėms, naudai, vandens telkinių apsaugai.
Mažeikių vaikai ir suaugusieji vieną dieną atrodė kaip vandens lašeliai, nes visi savo aprangoje turėjo melsvą akcentą. Vaikai piešė lašelius, klausėsi pasakojimų apie vandens galias. Per dieną nesiskyrė su vandens buteliuku ir nuolat gurkšnojo vandenį.
Lazdijuose buvo dalijami vandens lašo formos lankstinukai, mokiniai buvo apsirengę mėlynos spalvos „lašiukų“ apranga, šoko šokį „Lietutis“, nes vanduo – ne tik gyvybė, bet ir švara, dainavo dainą „Muilo burbulai“.
Gruzdžiuose mažieji tyrinėjo, ragavo įvairų (šaltinio, stalo, gazuotą) vandenį, svarstė, kuris skaniausias ir naudingiausias sveikatai. Kapčiamiesčio mokiniai degustavo įvairias arbatas (liepžiedžių, šeivamedžio, mėtų, čiobrelių, raudonėlių, jonažolių) ir ieškojo mėgstamiausios. Daugiausia balų surinko mėtų arbata. Panevėžyje ši tema buvo integruota į dalykų pamokas, taip pat mokiniams buvo priminta apie asmens higieną, rankų plovimą. Pakapės mokykloje vyko viktorina: mokiniai atsakinėjo į klausimus apie vandenį.
Asmens higienos tema daug kur buvo sujungta su vandens tema.
Šiauliečiai skaičiavo, kiek einančiųjų į valgyklą nusiplauna rankas. Kitur driekėsi eilės prie praustuvų, nes visi „staiga“ prisiminė, kad prieš valgį reikia plautis rankas, o mažieji mokėsi rankų plovimo šokio (taisyklingo rankų plovimo judesių pagal muziką).
Pašušvyje vaikai buvo skatinami dažniau plautis rankas, nes visiems pasiūlyta pasižiūrėti filmuotą medžiagą apie tyrimą, kurį atliekant mitybinėje terpėje (iš kraujo) buvo auginamas rankų bakterijų pasėlis. Buvo galima pamatyti, kokio dydžio bakterijų kolonija užauga per 48 val. Taip pat mokiniai mokėsi, kaip taisyklingai reikia plauti rankas. Be to, priminta, kad artėjant laikotarpiui, kada susirgimo gripu atvejų skaičius itin išauga, pirmoji virusinių ligų profilaktinė priemonė yra rankų plovimas.
Daugeliui, pasirinkusių temą „Darbo ir poilsio higienos nauda“, patiko mintis apie akių mankšteles. Šiauliuose buvo platinami lankstinukai apie akių priežiūrą ir skirtukai apie akių mankšteles. Akių mankštos suaugusieji ir vaikai mokė vieni kitus.
Seirijuose vieną dieną buvo surengta akcija „Sveikų akyčių diena“. Mokiniai per pertraukas klausė paskaitėlių apie akis ir atliko akių mankštelę. Šią dieną gimnazijos bibliotekoje ir informatikos kabinete buvo platinamos skrajutės apie akių mankštą.
Kairiuose devintokai skaitė pranešimą apie darbo ir poilsio higienos reikšmę sveikatai, pradinukams rodė mankštos pratimus, kuriuos galima atlikti sėdint savo mokymosi vietoje.
Akcijos dieną „Tylos galia“ mokyklų bendruomenėms buvo pranešta, kad pamokos vyks be skambučio. Mokyklos bendruomenė klausėsi ramios muzikos, paukštelių čiulbėjimo, medžių ošimo, lapelių šnarėjimo, per pertraukas visi bendravo tyliai. Vaikams buvo užduota nupiešti tylą, kaip jie ją įsivaizduoja.
Kitoje mokykloje buvo įrengta „tylos oazė“: gultai, žvakės, smilkalai, projektoriai, skambėjo raminanti muzika. Pradinukai poilsio valandėlei atsinešė pagalvėlių, savo mėgstamiausius minkštus žaislus, netgi šlepetes. Tą dieną gimnazijoje į pamokas ir iš jų kvietė jūros ošimas, paukščių garsai (daugelis sakė, kad taip galėtų būti kasdien).
Kuršėnuose vaikai buvo skatinami išgirsti tylą ir pajusti, kad tyloje taip pat yra įvairiausių garsų. Rėkyvos progimnazijoje tądien bendrauta be žodžių.
Pasirinkusiose temą „Bendros dainos raminantis jausmas, muzikos galia“ mokyklose per pertraukas skambėjo muzika, dainos, mokiniai susikibę už rankų prisijungė prie bendros lietuviškos dainos. Šyliuose vaikams buvo įdomu išgirsti, kokią muziką mėgo klausytis jų tėvai. Jie taip pat sužinojo, kokia muzika ramina.
Kitur ateinančiuosius į mokyklą maloniai nuteikė koridoriuje skambanti muzika. Per pertraukas kai kurie mokiniai šoko. Kitur mokiniai organizavo gyvo garso koncertą, muzikuojantys gimnazistai kvietė pasiklausyti įvairaus žanro atliekamų dainų, galėjai pašokti, paniūniuoti.
Gruzdžiuose buvo organizuotos muzikos pertraukos: po 1 pamokos skambėjo žadinanti, po 2 pamokų – aktyvinanti muzika, po 3 pamokų – raminanti, po 4 pamokų – kelianti nuotaiką, po 5 pamokų – atsipalaiduoti skatinanti muzika.
Akcijos „Juoko (šypsenos) galia“ diena buvo, ko gero, linksmiausia savaitės diena – prisimena akcijos dalyviai. Mokyklos sienas dar iš vakaro papuošė linksmos nuotraukos, piešinukai, frazės, tad šią dieną vaikai, jų tėveliai ir visi bendruomenės nariai pradėjo su šypsena. Mokiniai vieni kitiems dalijo savo pačių nupieštus linksmuosius veidelius ar salėje sugulę į „juoko grandinę“ perdavė savo juoką vieni kitiems. Šios dienos devizas buvo: „Užkrėsk juoku kuo daugiau žmonių.“
Kaune mokinių taryba pasiūlė visą savaitę pertraukų metu, pasiėmus fotoaparatą, „medžioti“ šypsenas, o penktadienį, parengus koliažą, su rezultatais supažindinti mokyklos bendruomenę. Kairiuose kiekvienam ryte atėjusiajam į mokyklą nuotaiką pakėlė aštuntokų dovanota šypsenėlė-lipdukas. Per pertraukas buvo rodomi nuotaikingi filmukai, situacijos iš mokinių gyvenimo. Mokytojai papasakojo apie juoko naudą ir svarbą žmogaus sveikatai.
Akcijos „Ačiū už…“ dieną mokiniams buvo siūloma išsakyti savo jausmus, parašyti „ačiū“ už šypseną, už gerą žodį, už pagalbą mokytojui, klasės auklėtojui, draugui. Į specialiai tam paruoštą dėžutę vaikai, tėveliai, darbuotojai galėjo įdėti parašytus padėkos laiškelius visiems, kam tik norėjo. Visą savaitę mokiniai rašė palinkėjimus, siuntė šypsenėles klasės draugams ir mokytojams.
Skuodo vaikai visiems pedagogams tarė „ačiū“ ir įteikė po rožytę (išlankstytą iš popieriaus) su palinkėjimu. Kiti vaikučiai tarė „ačiū“ virėjoms, auklėtojų padėjėjoms, skalbėjai, sekretorei ir kt. darbuotojams. Tauragėje vaikai, darželio darbuotojai ir tėveliai rašė padėkos laiškelius visiems, kam tik norėjo padėkoti. Visos padėkos buvo sukabintos ant sienos ir laukė savo adresatų.
Akcijos dalyviai akcentavo, kad vaikai įgijo sveikos gyvensenos žinių, suprato, jog rūpinimasis sveikata priklauso nuo jų pačių. Mokyklų bendruomenių nariai sportavo, bendravo ir bendradarbiavo, kūrė meninius darbelius, pramogaudami ir šventėje pajuto bendruomeniškumo jausmą, teigiamų emocijų. Gera nuotaika, padidėjęs darbingumas per pamokas gerino mokinių tarpusavio santykius. Mokytojams labai patiko vaikų užsidegimas ir aktyvumas. Mokiniai džiaugėsi turiningai praleidę laiką ir galėję pasidžiaugti šiltomis rudens dienomis. Kiti džiaugėsi, kad turininga ir nuotaikinga sveikatingumo savaitė padėjo vaikams ir visai bendruomenei susidraugauti, įveikti atėjusių naujų vaikų psichologinius adaptacijos sunkumus. Vaikai pageidavo, kad akcija tęstųsi ištisus metus.
Visi akcijos dalyviai, pateikę informaciją apie akcijos rezultatus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriui, gavo centro direktoriaus padėką. Daugiau nei šešis šimtus akcijos nuotraukų galite pamatyti www.smlpc.lt svetainės „Facebook“ paskyroje.
Akcijos organizatorių pateiktą informaciją apibendrino
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Dalia Sabaliauskienė