Pajutę lengvus negalavimo požymius, daugiau nei trečdalis gyventojų pirmiausia skuba į vaistinę ir konsultuojasi su ten dirbančiais specialistais. Pasikliauti liaudies medicinos receptais ar registruotis į šeimos gydytojo konsultaciją linkusi gerokai mažesnė sunegalavusių pacientų dalis, atskleidė vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų elgsenos tyrimas.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, 39 proc. gyventojų, pajutę pirmuosius ligos simptomus, pirmiausia veria vaistinės duris ir ten ieško pagalbos. Pas šeimos gydytoją tokiais atvejais kreipiasi 9 proc. gyventojų, o 18 proc. apklaustųjų linkę pasikliauti liaudies medicinos receptais.
Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Editos Gruodienės, tokios tendencijos rodo didelį gyventojų pasitikėjimą vaistininkų kompetencija. „Nors gydytojų ir vaistininkų mokymosi ir darbo specifika, žinių bagažas skiriasi, pastarųjų indėlis į visuomenės sveikatos apsaugą yra ne mažiau svarbus. Be to, ir atsakomybė čia didžiulė. Akivaizdu, kad gyventojai tai įvertina“, – komentavo gydytoja.
E. Gruodienės pastebėjimu, vaistinė suteikia greičiausiai ir lengviausiai pasiekiamą medicinos darbuotojų pagalbą, kuri pasireiškia ne tik galimybe įsigyti reikiamą preparatą, bet ir gauti naudingų patarimų, kaip elgtis, kad liga greičiau pasibaigtų, kaip jos išvengti ateityje ir t. t. Tokią nuomonę patvirtina ir bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenys, rodantys, kad net 31 proc. gyventojų iš vaistininko pirmiausia tikisi profesionalaus patarimo.
„Vaistinių lankytojus galima skirstyti į dvi grupes: didžioji dalis yra lojalūs, kiti – atsitiktiniai. Pirmieji nuolat kreipiasi į vaistininkus, susidūrę su fiziniais ar psichologiniais sunkumais, norėdami būti sveikesni, gražesni ar tiesiog pasiteirauti apie naujoves. Šie pacientai naudojasi ir kitomis vaistinės paslaugomis: matuojasi kraujo spaudimą, sveriasi, tikrina odos būklę, regėjimą, atlieka kitus čia prieinamus tyrimus. Lankytojams ypač svarbu gauti patarimų apie sveikatą ar tiesiog išgirsti gerą, paguodžiantį žodį“, – pasakojo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
G. Krikščiūnienės teigimu, siekiantiems patenkinti šiuos poreikius vaistininkams tenka pasinaudoti ir psichologijos žiniomis. „Vaistininkams reikia ne tik maloniai ir profesionaliai aptarnauti, bet ir neretai girdėti „tarp eilučių“: pacientai ne visuomet tiksliai reiškia savo pageidavimus ir nusiskundimus. Be to, net ir nesunkių negalavimų, tokių kaip peršalimas, virškinimo sutrikimai, odos pažeidimai, atvejais vaistininkams būtinas tikslumas, nes jie prisiima visą atsakomybę už paskirtus preparatus“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Profesinę kompetenciją per 1000 vaistinių tinklo „Camelia“ darbuotojų kelia nuolat rengiamuose mokymuose. „Seminaruose tobuliname tiek bendravimo įgūdžius, tiek profesines žinias, mokymuose būna daug praktinių užduočių, atitinkančių kasdienes situacijas. Didelis dėmesys ir investicijos vaistininkų mokymams turi įtakos ne tik jų darbo efektyvumui, bet ir lankytojų pasitikėjimui“, – apibendrino „Camelia“ personalo direktorė Snieguolė Kavaliauskienė.
Vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu reprezentatyvų gyventojų elgsenos tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2013 m. rugsėjo 16–24 d. Jo metu buvo apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Džeraldas Kauneckas