Technologijų ir informacijos amžiuje darosi įprasta savo dėmesį skirti keliems dalykams vienu metu. Arba apskritai gyvenime nerti į kelias visiškai skirtingas sritis. Tapdiscipliniškumas ir gebėjimas atlikti įvairaus pobūdžio užduotis itin svarbus siekiant spręsti kompleksinius šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Viena esminių kompetencijų, kuri jungia skirtingas veiklas ir yra būtina, kad ir kuo šiais laikais užsiimtumėte, – gebėjimas komunikuoti.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) akademinį rašymą anglų kalba dėstantis škotas Gavinas Stewartas nėra įprastas kalbininkas – dėstytojas taip pat yra privatus vyriausiasis virėjas, restoranų konsultantas ir Tarptautinės istorinių viduramžių kautynių asociacijos (angl. Historical Medieval Battle International Association) viceprezidentas.
„Kadangi mano darbai itin skiriasi vienas nuo kito, man niekada nebūna nuobodu: kiekvieną kartą grįždamas prie kurio nors užsiėmimo, matau jį iš naujos perspektyvos ir taip atrandu motyvacijos toliau tuo užsiimti“, – sako G. Stewartas.
Jis dalijasi mintimis apie tai, kaip pavyksta suderinti tokias skirtingas veiklas, kas lemia sėkmę šiose srityse ir kokie svarbūs tampa komunikacijos įgūdžiai esant šiuolaikiniam gyvenimo tempui.
Veiklos, kuriomis užsiimate gyvenime, labai skirtingos. Papasakokite, kaip tapote profesionaliu virėju, kalbininku ir kada Jūsų gyvenime atsirado viduramžių kautynės?
Tai gana ilga istorija… Pirmiausia mano gyvenime atsirado gastronomija – būdamas 15 metų susiradau darbą savaitgaliais kepykloje. Norėčiau poetiškai papasakoti, kad taip manyje gimė meilė kulinarijai, bet iš tiesų buvo visai kitaip. Mano darbdaviai mane kritikavo ir spaudė tol, kol aš išmokau gaminti pagal jų standartus. Studijų metais dirbau restoranuose, baruose, maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse, tačiau savo profesinę veiklą įsivaizdavau susijusią su kalbomis ir komunikacija, todėl Milane, Italijoje, pradėjau savo anglų kalbos mokytojo karjerą. Viduramžių kautynėmis pradėjau užsiiminėti beveik per atsitiktinumą ir niekada nemaniau, kad tai užims tokią didelę mano gyvenimo dalį.
Ar yra kas nors bendra tarp šių darbų? Kas sieja visas Jūsų veiklas?
Be abejonės, komunikacija. Nors bendravimo svarba kalbotyroje aiški, kitose srityse ne viskas taip akivaizdu. Užimdamas viceprezidento pareigas viduramžių kautynių asociacijoje, turiu būti pasiekiamas visiems kovotojams iš įvairių šalių, kurių anglų kalbos įgūdžiai labai skirtingi. Jiems svarbu rūpintis treniruotėmis ir kovomis, o ne jaudintis dėl savo anglų kalbos mokėjimo, todėl aš turiu bendrauti aiškiai ir glaustai, taip pat, priklausomai nuo situacijos, dažnai ir diplomatiškai.
Kalbant apie virtuvę, vyriausiajam virėjui taip pat yra svarbūs geri bendravimo įgūdžiai – neužtenka tiesiog rėkauti komandai įmantrius virtuvės terminus. Demonstruojant gaminimo būdus ir mokant jaunus virėjus, reikia bendrauti aiškiai, nenuklystant nuo temos. Kaip jie ko nors išmoks, jei jų mokytojas tik pilstys iš tuščio į kiaurą?
Ar Jūsų atveju įmanoma vienos profesijos žinias pritaikyti kitoje srityje?
Tiesą sakant, nelabai. Visose srityse yra svarbūs geri pristatymo ir raiškos įgūdžiai, o mano organizavimo ir valdymo įgūdžiai, kurių įgijau užimdamas studijų direktoriaus pavaduotojo pareigas Milane, labai praverčia kautynių asociacijoje. Vis dėlto kol kas dar nepasitaikė proga skaityti paskaitą apsirengus šarvais ar gaminti sluoksniuotos tešlos kepinius ir aiškinti apie sintaksę.
Europos Komisija (EK) kaip svarbiausius XXI amžiaus įgūdžius ir kompetencijas įvardija mokėjimą spręsti problemas, kritinį mąstymą, gebėjimą dirbti komandoje ir bendradarbiavimą. Ar Jūsų profesijose svarbūs šie įgūdžiai?
Dėstymas ir mokymas yra ganėtinai nepriklausomas darbas, todėl šių įgūdžių ne visada prireikia (priklausomai nuo situacijos), tačiau problemų sprendimas ir komandinis darbas neatsiejami nuo kitų mano veiklų. Ir, kaip sakiau prieš tai, sėkmei visose srityse labai svarbi gera komunikacija.
Technologijos keičia mūsų bendravimo ypatumus – kaip jos veikia kalbas, jų vartojimą internete ir realiame gyvenime?
Tai platus klausimas. Mūsų bendravimas tapo mažiau asmeninis, o tai kartais lemia silpnus tarpkultūrinius santykius, internetines patyčias ir abejingumą žmogaus reakcijoms. Pakanka pažvelgti į dabartinį bendravimą elektroniniais laiškais: ganėtinai nuasmeninta frazė „best regards“ (liet. geriausi linkėjimai), daugelio žmonių dar labiau sutrumpinama iki pasyviai agresyvaus, nenuoširdaus „br“ trumpinio. Kita vertus, verslo komunikacijoje greitas ir glaustas dialogas iš dalies yra naudingas.
EK taip pat pabrėžia užsienio kalbų, kaip atskiro universitetinio dalyko, mokymą aukštosiose mokyklose. Ar sutinkate, kad nepakanka lankyti kitus modulius, siūlomus anglų kalba, norint įvaldyti šią kalbą?
Žmogus, galintis laisvai kalbėti užsienio kalba, nebūtinai sugebės sklandžiai bendrauti. Iki dabar atsimenu Romoje klausytus pranešimus, kurių metu pranešėjas iš Brazilijos savo nuostabiu pristatymu sužavėjo publiką. Po jo šnekėjo savimi pasitikintis amerikietis, kurio gerai, tačiau per daug sudėtingai paruoštas pristatymas pakišo jam koją – jis nepagalvojo, kad jo klausytojų gimtoji kalba nėra anglų, todėl jie beveik nesuprato jo pristatymo.
Atsakant į klausimą, universitetinių dalykų įvairovė aktuali ir naudinga daugybe aspektų. Įvaldyti kalbą galima ne tik akademiniu būdu – kasdieniame gyvenime šnekame kitaip nei klasėje, bet šios žinios ne mažiau svarbios norint išmokti laisvai šnekėti užsienio kalba.
Anglų kalba dabar, galima sakyti, įgavo lingua franca statusą. Kodėl yra svarbu profesionaliai rengti vertėjus?
Norint būti vertėju nepakanka labai gerai mokėti užsienio kalbą – tai labai dažnas ir klaidingas požiūris, dėl kurio ne kartą kilo gėdingų situacijų. Žmonės daug geriau gaudosi šiuolaikinėse kalbose ir gali pastebėti blogą vertimą iš toli – ne viena įmonė buvo apkaltinta mašininio „Google“ vertėjo naudojimu. Profesionalūs vertėjai turi būti kalbos, į kurią verčia, specialistai, neužtenka jos tiesiog mokėti.