Kelionių laidos vedėju šią vasarą tapęs Mantas Katleris ir kelionių projektas „Lietuvon.lt“ dalijasi savo atradimais ir rekomendacijoms kelionėms po mūsų vasarišką šalį. Filmuodami antrąją savo internetinės laidos seriją Mantas su kolega Dominyku Klajumu darsyk pasuko Aukštaitijos, Aludarių krašto, kryptimi.
„Šįkart Aukštaitiją stengėmės pažinti važiuodami aplink beveik visą Sartų ežerą, vieną gražiausių ežerų Lietuvoje. Tai vienas retų maršrutų, kur pakeliui nėra nė vieno dvaro, bet jame labai daug gamtos ir istorinių įdomybių. Ir būtina nepamiršti vieno aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje, kuris sukelia didžiulę baimę bijantiems aukščio, bet padovanoja nuostabų vaizdą iš viršaus. Prieš gaudamas pasiūlymą užsiimti turizmo populiarinimu Lietuvoje, pamatyti tokį grožį mūsų šalyje nesitikėjau“, – sako M. Katleris.
Maršrutas aplink ežerą, todėl mėgaukitės gamta ir neskubėkite – paskirkite kelionei visą dieną. Ar net visą savaitgalį, jeigu turite atvykti iš toliau. Nuoroda į aktyvų maršrutą „Google Maps“: https://goo.gl/DnL6xF.
Visame maršrute galimybę pavalgyti rasite tik Dusetose – įsidėkite maisto iškylai. Tam labai tiks vienas iš piliakalnių ar aikštelė prie Sartų apžvalgos bokšto. Kaip ir bet kur Aukštaitijoje – problemų rasti kaimo turizmo sodybą aplink Sartų ežerą neturėtų būti. Viešbučių mėgėjai turės nakvynės ieškoti aplinkiniuose miestuose – Utenoje, Zarasuose, Rokiškyje. Taip pat Aukštaitijos krašte daug mažųjų aludarių – galima susitarti dėl asmeninių vizitų ir išgirsti daug netikėtų istorijų, susipažinti su autentiškais gamybos būdais.
Dėmesio verti objektai:
Vieniša be kaimo: Bobriškio sentikių cerkvė (55.8335, 25.8052)
Yra kaimų ar miestelių, kur bažnyčios sugriuvusios, tačiau turime nemažai tokių vietovių, kur religinės šventovės pergyveno kaimus – pastarieji išnyko, o bažnyčios ar cerkvės liko. Viena iš tokių – medinė Bobriškio sentikių cerkvė prie Sartų ežero. Ši cerkvė buvo svarbi XIX a. visame regione, vėliau dar veikė ir per karą, ir per sovietų okupaciją, tačiau dėl sumažėjusio sentikių skaičiaus cerkvė 1992 m. buvo uždaryta. O visai neseniai ir naujai sutvarkyta.
Drąsiuosius apdovanoja vaizdu: Sartų apžvalgos bokštas (55.8409, 25.8385)
Norite pamatyti Sartų ežero vingius ir salas iš paukščio skrydžio? 2006 m. privačiomis lėšomis pastatytas Sartų ežero apžvalgos bokštas yra net 33 m aukščio ir tikrai neskirtas tiems, kas turi bent menkiausią aukščio baimę – siauri, stati ir sukti laiptai gali ne juokais susukti galvą. Tačiau įveikus visas laiptų pakopas, nuo viršutinės apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus Sartų ežero ir apylinkių vaizdas.
Ant mirusiųjų kalno: Marimonto vandens malūno griuvėsiai (55.8219, 25.8986)
Kadaise čia buvo gražus vandens malūnas – apie jo svarbą sufleruoja ir akmenimis grįstas kelias, vedantis link jo. Marimontas, verčiant iš lotynų kalbos (Mori Mont), reiškia mirusiųjų kalną. Sakoma, kad pavadinimas kilęs nuo gretimo didelio kalno, kur žiemą ne vienas kritęs ir neatsargiai paaukojęs gyvybę. O iš malūno, kuris anksčiau priklausė netoliese esančiam Antazavės dvarui, likę tik fragmentai ir tiltelis, tačiau aplinkinė gamta vis tiek šią vietą daro patrauklią.
Beveik pusiasalyje: Velikuškių II piliakalnis (55.8264, 25.8687)
Kodėl piliakalnių pavadinimus reikia numeruoti – nežinia, bet jei yra antrasis, yra ir pirmasis Velikuškių piliakalnis, kurį gal jums pavyks surasti. O Velikuškių II piliakalnis kartais dar pavadinamas Salos piliakalniu, nes iš trijų pusių jį supa vanduo – piliakalnis įsikūręs tarp Sartų ir Zalvės ežerų, prie pat kelio.
Miško viduryje: Pakačinės piliakalnis (55.8134, 25.8852)
Antazavės šilo viduryje stūksantis Pakačinės piliakalnis apgyvendintas buvo prieš gerus 3000 metų, o jį tyrinėjant rasta įvairių akmens amžiaus daiktų. Gražus, bet nedaug pasakojantis apie save – toks yra Pakačinės piliakalnis. Atkreipkite dėmesį: „Google Maps“ rodo aplinkinį maršrutą (grįžtant iki Marimonto malūno) – to nedarykite, ieškokite keliuko per mišką link partizanų bunkerio. Iki jo – vos keli šimtai metrų. Ieškokite medinio ženklo Šilo mūšiui atminti – bunkeris yra beveik iškart už jo. Kitas nuotykis visai greta, galima net pėsčiomis arba vos pavažiuoti su automobiliu.
Lendame po žeme: partizanų bunkeris prie Šilo mūšio vietos (55.8155, 25.8943)
Šiame miške per Antrąjį pasaulinį karą aktyviai veikė Zarasų ir aplinkinių kraštų partizanai. Svarbiausias mūšis su sovietų okupantais čia buvo 1944 m. gruodžio 26 d., dėl to ir pavadintas Šilo mūšiu. Visai greta mūšio vietos atkurtas partizanų bunkeris – į jį galima įlįsti ir apžiūrėti partizanų nakvojimo ar žiemojimo vietą.
Per pušyną ir pagal ežerą: Jaskoniškių pažintinis takas (55.7738, 25.8231)
1,6 km ilgio Jaskoniškių pažintinis takas, sukdamas ratą, sujungia 14 pažintinių stotelių, kurios padės sužinoti įvairių įdomių dalykų apie mišką, augmeniją ir jo gyvūnus ar net iš kur atsiranda šaltinis. Dalis tako vingiuos šalia Sartų ežero – čia galima paieškoti ir vietelės atsivėsinti ežero vandenyje.
Interaktyviai vilioja turistus: Sartų regioninio parko ekspozicijos centras (55.7473, 25.8411)
Nors regioninių parkų lankytojų centruose visuomet naudinga pradėti kelionę, šįkart čia ją beveik užbaigsime. Sartų parko centras pateikia gausybę informacijos apie parką. Ir tai daro įdomia, interaktyvia forma. O jei pavargote – galite išbandyti „supimąsi“ parko pastate stovinčioje valtyje. Žinoma, prieš apsilankydami, internete įsitikinkite, ar lankytojų centras dirba.
Saugo Sartų lenktynes: Sartų žirgynas (55.7506, 25.8244)
Jei dar liko jėgų – paskutinis objektas bus skirtas akims arba sportui. Sartai yra neatsiejami nuo žirgų lenktynių, Sartų lenktynės turi senas tradicijas, manoma, kad prasidėjo dar XIX amžiuje, o nuo 1905 m. rengiamos kasmet. Tiesa, dėl oro sąlygų pastaraisiais metais Sartų lenktynės nuo ežero ledo iškeltos į Dusetų hipodromą. O buvusio dvaro teritorijoje prie ežero įsikūrusiame žirgyne auginami dviejų veislių žirgai – žemaitukai ir sunkieji. Jei norite išbandyti jodinėjimą, derinkite iš anksto.