Nuo tada, kai žmonės pradėjo namus apstatyti minkštaisiais baldais, dulkių erkutės veisiasi labai greitai. Pastaruoju metu šiems namų alergenams tampame vis jautresni. Alergologų įžvalgos niūrios – anksčiau astma susirgdavo tik darželinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, o dabar tuos pačius simptomus jaučia ir kūdikiai. Ko imtis norint atsikratyti dulkių erkučių ir išvengti jų sukeliamų alerginių ligų?
Nematomos, bet puikiai jaučiamos
Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog tikriausiai pasaulyje nėra regiono, kuriame dulkių erkutės nebūtų paplitusios. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad jų neįveiks jokios priemonės ar gyvensenos pokyčiai.
„Dulkių erkutės gyvena čiužiniuose, minkštuosiuose balduose, kilimuose, užuolaidose ir pliušiniuose žaisluose. Pačios erkutės yra mikroskopinės, panašios į mažus voriukus, o jų atplaišos bei ekskrementai patenka į namų orą, susimaišo su namų dulkėmis ir žmogui prasideda alerginės reakcijos. Jei organizmas jautrus, pradedama sloguoti, kosėti, dusti. Kai nesiimama jokių veiksmų, tai gali išaugti į bronchų astmą“, – teigia alergologė.
Namų dulkių erkėms palanku veistis minkštuosiuose balduose, taigi ir nuo interjero priklauso, ar daug šių voragyvių namuose bus. Gyd. N. Vaičiulionienė pateikia pavyzdį: Didžiojoje Britanijoje daugelyje namų kabo užuolaidos, yra bent keli kilimai ir sofos, o Skandinavijoje labiau mėgstamas asketiškumas – langai ir grindys dažnai neuždengiami. Iš dalies dėl to ir statistika labai skiriasi – Skandinavijoje kvėpavimo takų alergijomis serga dešimt kartų mažiau gyventojų nei Didžiojoje Britanijoje.
„Namų dulkių erkės, kaip ir, pavyzdžiui, žiedadulkės, – jokia naujiena. Tačiau problema ta, kad dėl oro užterštumo ir silpstančios imuninės sistemos vis daugiau žmonių tai neigiamai paveikia. Dabar Europoje kvėpavimo takų alergija serga ne mažiau kaip 20 proc. visų gyventojų. Dalis jų jaučia tik silpnus alergijos simptomus, todėl jie neužfiksuoti statistikos – realus skaičius gali būti dar didesnis“, – nuogąstauja gydytoja.
Kaltina ir prastą valymą
Gyd. N. Vaičiulionienė teigia, kad dulkių erkutės stipriai galėjo išplisti ir dėl nekokybiškos namų valymo technologijos – atsiradus dulkių siurbliams pasikeitė tvarkymosi įpročiai, o iš tiesų technika tiesiog nebuvo pasiruošusi perimti visų namų ruošos darbų.
„Sergamumo situacija ėmė kisti maždaug nuo 1980 metų, kai masiškai imti pirkti dulkių siurbliai. Žmonės nustojo nešti kilimus į lauką išpurtyti, nebepalikdavo jų šaltame ore. Iš tiesų tų laikų siurblys neturėjo pakankamai gero filtro – smulkesnės dulkės likdavo ore, o kuo jos mažesnės, tuo lengviau patenka į kvėpavimo takus. Namai pasidarė uždaresni ir taip sukurtos idealios sąlygos alergijoms plisti ir dulkių erkutėms daugintis“, – neabejoja alergologė.
Buitinės technikos gamintojos „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, kad iš dalies šios dulkių siurblių problemos akivaizdžios net ir šiandien. „Jei kalbėtume apie siurblių galią, dabartiniai modeliai yra gerokai galingesni nei praėjusio amžiaus dulkių siurbliai. Tačiau įrenginio konstrukcija dažnai padeda surinkti dulkes, bet ne jas pašalinti. Kitaip tariant, paprastą siurblį reikės iškratyti ar rankiniu būdu keisti jo maišelį ir taip dalis dulkių pasklis atgal į aplinką. Rezultatas bus švarios grindys, tačiau užterštas namų oras“, – teigia L. Skruibis.
Alergijų statistika verčia gamintojus ieškoti sprendimų. Ekspertas pasakoja, kad neseniai rinkoje atsirado siurbliai, kurie pašalina net iki 99,99 proc. visų alerginių dalelių.
„Naujausių modelių privalumas tas, kad naudotojas gali pakeisti maišelį pats prie jo neprisiliesdamas. Tai reiškia, kad net labai jautriai į alergeną reaguojantis žmogus gali tvarkyti siurblį be rizikos savo sveikatai“, – aiškina L. Skruibis.
Kenčia vaikai
Užterštas namų oras žalą sveikatai daro greičiau, nei ekspertai geba sugalvoti, kaip su tuo kovoti. Gyd. N. Vaičiulionienė aiškina, kad alergologų jau seniai nestebina diagnozės, kurios prieš kelis dešimtmečius būtų buvusios sunkiai įsivaizduojamos.
„Anksčiau alerginę slogą ar bronchų astmą fiksuodavome ne jaunesniems kaip pradinių klasių mokiniams. Dabar sulaukiame net kūdikių, kuriems jau pasireiškia stiprios alerginės reakcijos. Tėvai apie tai nepagalvoja, bet jei namų aplinkoje yra gausu dulkių erkių, gyvūnų kailio plaukų, paukščių plunksnų ar naudojama nekokybiška buitinė chemija, tai vaikas gali gimti jau su polinkiu į alergiją“, – aiškina imunologė. Maždaug 60 proc. alerginėmis ligomis sergančiųjų suserga būtent vaikystėje – dalis jų alergiją išauga, tačiau dauguma simptomus jaučia visą gyvenimą.
Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, kad jau dabar alergija serga vienas iš trijų vaikų, o per artimiausią dešimtmetį alergija paveiks apie 50 proc. europiečių. Alergija ne tik sutrikdo gyvenimo ritmą, ji – didelė socialinė ir ekonominė našta pacientams ir jų šeimoms. Apskaičiuota, kad alergiškas asmuo per metus patiria iki 1300 eurų nuostolių.
„Jei vaikui jau vystosi alergija, padėti gali tik gydytojas. Tačiau jei kol kas jis alergijos neturi, tai dar nereiškia, kad taip bus ir toliau. Su ligomis kovoti padeda aktyvi fizinė veikla, pavyzdžiui, sporto būreliai, buvimas gryname ore, reguliarus namų valymas ir investavimas į sveiką aplinką: antialerginę vaikų patalynę, specialiu ženklu pažymėtą buitinę chemiją, kokybiškus namų oro valymo aparatus ir pan.“, – rekomenduoja gyd. N. Vaičiulionienė.