Šiandien ankstyvajai krūties vėžio stadijai diagnozuoti dažniausiai naudojama rentgeno mamografija. Tačiau šio tyrimo metu naudojama spinduliuotė yra kenksminga žmogaus organizmui, o pats tyrimas sukelia nemalonių pojūčių.
Be to, dėl dažnai pasitaikančių klaidingai teigiamų diagnozių prireikia papildomo tyrimo – skausmingos biopsijos, nekalbant apie didžiulį stresą, kurį patiria pacientės. Tačiau jau visai netolimoje ateityje lazeriais bus galima diagnozuoti onkologines ir kitas ligas kur kas tiksliau ir visiškai nekenkiant pacientui.
Olandijos Twento universiteto mokslininkai su partneriais (tarp kurių – ir lazerius gaminanti, Lietuvoje veikianti bendrovė „Ekspla“), dalyvaudami europiniame projekte PAMMOTH, sukūrė ir šiuo metu testuoja įrenginį, galintį aptikti krūties vėžį labai ankstyvoje stadijoje kur kas tiksliau nei dabar naudojama rentgeno mamografija, nesukeliant pacientėms nemalonių pojūčių.
„Šiame įrenginyje įdiegti du neinvaziniai ir visiškai nekenksmingi tyrimo metodai – fotoakustinis vaizdinimas ir tyrimas ultragarsu. Ultragarsinis vaizdinimas leidžia įvertinti auglių apimtį ir jų anatomines savybes, o fotoakustinis vaizdinimas leidžia ypač raiškiai matyti smulkių kraujagyslių darinių formavimąsi (angiogenezę), kurių kitais metodais nepavyktų lengvai pastebėti“, – pasakoja Aldas Juronis, „Eksplos“ industrinių lazerių programų vadovas.
Žvelgia giliau ir mato tiksliau
Lazeriai atlieka svarbų vaidmenį įvairių rūšių mikroskopijos ir vaizdinimo srityse. Vaizdinimas – tai būdas pamatyti, kas vyksta organizmo, organo ar ląstelės viduje.
Fotoakustinio vaizdinimo metodas yra labai efektyvus diagnozuojant ne tik krūties navikus, bet ir odos bei storosios žarnos vėžį, skydliaukės mazgelius, kai kurias artrito formas, taip pat ankstyvąsias kraujagyslių ligų stadijas. Fotoakustinio vaizdinimo esmė paprasta – kūno dalis apšviečiama trumpu tam tikro bangos ilgio lazerio šviesos impulsu, šis sušildo molekules ir priverčia jas staigiai plėstis. Plėtimasis sukuria ultragarso bangą, ši fiksuojama ultragarsiniais jutikliais, leidžiančiais tiksliai nustatyti apšviesto audinio struktūrą. Metodas yra ypač raiškus ir leidžia matyti įvairius smulkių kraujagyslių darinius, kurių kitais metodais nepavyktų pastebėti. Kartu atliekamas ir ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia radiologui pažvelgti į giliau esančias sutankėjusias audinių vietas bei jų dydį.
„Sudėjus šiais metodais gaunamus duomenis ir juos apdorojus, gydytojas matys raiškų erdvinį, pavyzdžiui, krūties, vaizdą, o pastebėjęs įtartiną sutankėjimą galės iš karto įvertinti, ar aplink jį nesiformuoja vėžiniam dariniui būdingas kapiliarinis tinklas. Krūties vėžio dariniai pirmiausia suformuoja savo kapiliarų tinklą, kuriuo jie vėliau gaus maistinių medžiagų ir deguonies, todėl PAMMOTH prietaisas leis diagnozuoti šią ligą ypač ankstyvoje stadijoje“, – pasakoja Aldas Juronis, „Eksplos“ industrinių lazerių programų vadovas.
Fotoakustinis vaizdinimas, kitaip tariant, fotoakustinė mamografija, leidžia gauti didelę raišką tiriant ir didelio tankumo liaukinius krūtinės audinius, todėl, kitaip nei dabar plačiai taikoma rentgeno mamografija, fotoakustiniai tyrimai yra tinkamesni ir jaunesnėms pacientėms. Be to, taikant šį tyrimo metodą nenaudojama kenksminga spinduliuotė ir jis yra visiškai saugus pacientams, o taikydami jį pakartotinai trumpesniais intervalais medikai gali stebėti paskirto gydymo veiksmingumą ir operatyviai priimti sprendimus dėl gydymo koregavimo.
Artėjant Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti prie iniciatyvos ir daugiau sužinoti apie lazerius, kurie daugiau nei 60 metų prisideda prie mokslo ir medicinos pažangos. Daugiau informacijos https://www.facebook.com/lazeriuasociacija.