Kaip per pastaruosius dvidešimt metų keitėsi Lietuvos aukštojo mokslo politika? Ką pavyko pasiekti, o kas vis dar yra siekiamybė? Ar nuolat skelbiami vertinimai ir reitingai padeda suprasti, kokia kryptimi eiti? Kaip Lietuva atrodo tarptautiniame kontekste? Šiuos ir kitus klausimus aptars šalies mokslininkai, politikos analitikai, apžvalgininkai ir politikai lapkričio 3 d. Kaune rengiamoje konferencijoje „Lietuvos aukštojo mokslo politikos prieštaravimai“.
Pranešimus konferencijoje skaitys Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, VDU filosofas, profesorius Leonidas Donskis, istorikas, profesorius Antanas Kulakauskas ir kiti.
Tarp aptariamų temų – ne tik pasiūlymai, kaip spręsti dabartines aukštojo mokslo problemas, bet ir pastabos dėl poakademinio universiteto, 2009 m. mokslo ir studijų reformos. Konferenciją užbaigs apibendrinamoji diskusija su švietimo ministre A. Pitrėniene, Vyriausybės vicekancleriu Rimantu Vaitkumi ir kitais dalyviais, ją ves VDU istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius.
Pasak vieno iš diskusijos dalyvių, VDU sociologo dr. Dainiaus Genio, nors trintis tarp universiteto ir visuomenės buvo ir anksčiau, šiandien universitetas prarado žinių kūrimo monopolį ir šios apskritai nuvertėjo, todėl aukštosios mokyklos priverstos pripažinti pasikeitimus ir įveikti iššūkį – įrodyti savo išskirtinumą tarnaujant konkretiems visuomenės poreikiams.
„Dar skausmingesnis aspektas yra verslo vaidmens sustiprėjimas ir dominavimas. Globalioje visuomenėje verslas ne tik ima valdyti ekonomiką ar nustatinėti aukščiausios politikos darbotvarkę, bet ir valdyti žinių poreikį. Net ir be sąmokslo teorijų aišku, kad aukščiausios galios suverenitetas, galutinis žodis, šiandien priklauso globaliam kapitalui. Universitetus stipriai paveikė ne tiek verslo, kaip naujo tipo ekonominės ar politinės jėgos, iškilimas, kiek jo kėsinimasis į žinojimo sritį“, – tikina sociologas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad svarbiausias universiteto pajėgumo kriterijus turėtų būti įsidarbinimas – profesorius Leonidas Donskis primena, kad tokį kriterijų uoliai kėlė sovietinių laikų mokslo ir studijų funkcionieriai. Ateitis, filosofo teigimu, yra kūrybinis ir liberalus išsilavinimas.
„Ne studentų įsidarbinimas ir jų universitetų rektorių mantra apie darbdavius, o kūrybinis mąstymas ir platus išsilavinimas, literato ir filosofo gebėjimas ateiti į verslą, technologijomis pratęsta didžiųjų knygų ir meno kūrinių fizinė gyvybė (bent dar keliems šimtmečiams) yra XXI a. mokslo ir studijų siužetai“, – teigia prof. L. Donskis.
***
Konferencija „Lietuvos aukštojo mokslo politikos prieštaravimai“ vyks lapkričio 3 d. 11–15 val. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas). Apie dalyvavimą dalyviai prašomi pranešti el. paštu d.genys@estc.vdu.lt iki lapkričio 1 d.
Konferencijos metu taip pat bus pasirašytas memorandumas tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetų.
VDU