Netrukus prasidėsiantys teatrų sezonai į sales sugrąžins renginių pasiilgusius žiūrovus. Fojė būriuosis solidžios poros ir studentiško amžiaus jaunuoliai – spalvinga publika kalbant ir apie teatro svečių drabužių koloritą bei stilių. Kaip rengtis einant į teatrą – paisyti tam tikro aprangos etiketo ar ne, – pataria dizaineris, Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, aprangos dizaino studijos „leKeckas“ įkūrėjas, mados namų „Harmman“ kūrybos vadovas dr. Kęstutis Lekeckas.
Kokias žiūrovų aprangos tendencijas pastebite Lietuvos teatruose?
Man neteko atlikti išsamios teatro žiūrovų aprangos analizės, bet iš to, kiek tenka matyti pačiam lankantis teatre, galiu pasakyti, kad publika – labai spalvinga; dalis žmonių laikosi tradicinės aprangos nuostatos, dalis atrodo užėjusi atsitiktinai lyg po sporto varžybų ar pasivaikščiojimo…
Atrodytų, žiūrovai turėtų vadovautis nuostata, kad einant į teatrą, ypač dramos ir operos, reikėtų pasirinkti proginę aprangą.
Bet kuriuo atveju pasirenkant aprangą labiausiai reikia atsižvelgti į du dalykus: aplinką ir įvykį. Šiuo atveju puošniausia aplinka dažniausiai pasižymi operos teatrai, nors nenusileidžia ir dramos teatrai. Kitas svarbus dalykas – kokio spektaklio einame žiūrėti, ar tai premjera (šventinis pristatymas), ar eilinis spektaklis. Laisvėjant ir liberalėjant aprangos reikalavimams, nemanau, kad teatrui tinka tik klasikinis juodas kostiumas ir tamsi kokteilinė suknelė, nes svarbiausia aprangoje išlaikyti šventinę dvasią. Tobulai teatrui tinkantis aprangos kodas yra „A5“ („after five“), tačiau jeigu žiūrovo vietos nėra labai prestižinės ar spektaklio aplinka nėra įpareigojanti, puikiai tiks ir „dressy casual“ ar „smart casual“ (puošnus kasdienis) stiliai.
Galbūt teatro vidaus taisyklėse ar kitur derėtų nurodyti ir aprangos kodą, skirtą tam tikram renginiui, progai ir pan.?
Teatro taisykles tikriausiai nelabai daug kas skaito, bet jeigu ant bilieto ar pakvietimo būtų nurodytas rekomenduojamas aprangos kodas, manau, visiems besiruošiantiems į teatrą tai galėtų būti puiki pagalba. O manantiems, kad drabužis nesvarbus, tai būtų priminimas, jog juo išreiškiama pagarba institucijai, kurioje lankomasi, bei asmenims, pas kuriuos einama. Aprangos kodai interpretuojami įvairiai, todėl net liberalus jaunimas ras išeitį, kaip nurodytus aprangos kodus pritaikyti sau.
Neretai spektakliai rodomi netradicinėse erdvėse, netgi apleistose. Kaip elgtis tokiu atveju?
Jei spektaklis vyksta netradicinėse erdvėse (bute, garaže, galerijoje ir t. t.), reikia atsižvelgti, kokia apranga labiausiai derėtų toje aplinkoje. Dabar labai madingi kontrastiniai deriniai visose srityse. Pavyzdžiui, jei spektaklis modernus ir vyksta netradicinėje erdvėje, be abejo, galima rinktis ne tokią puošnią aprangą. Bet man atrodo, kad tokiu atveju puikiai tinka madingi derinukai, kurie gali atrodyti ir gana puošniai. Dažnai ir mados kūrėjai pasirinkdami fotosesijų vietas nevengia kontrastų – vakarinę aprangą pristato apleistuose pastatuose, netgi šiukšlynuose, todėl ir su vakarine eilute nebūtinai bus prašauta, ypač jeigu tai spektaklio premjera.
Dizainerio patarimai:
Rekomendacijos vyrams ir moterims
Pagrindinis patarimas – rinktis klasikinius arba klasikai artimus derinius. Vengti ryškių margintų variantų, neperlenkti lazdos su papuošalais ir seksualumo demonstravimu, nesirinkti specializuotų drabužių (sporto, laisvalaikio ir t. t.). Jeigu kuriamas puošnus kasdienis įvaizdis, pavyzdžiui, švarkas ar palaidinė derinama su džinsais, nepatartina rinktis į akis itin krintančių džinsų: plėšytų ar ryškių spalvų. Būtų tobula, kad derinyje puošnus + kasdienis dominuotų puošnioji dalis.
Vaikų apranga
Vaikų apranga iš esmės skiriasi nuo suaugusiųjų – vaikams svarbiausia patogumas ir žaismingas patrauklumas, todėl išleidžiant vaikus į teatrą aprangai galima skirti šiek tiek mažiau dėmesio. Puikiausiai tiktų tai, kas tinka mokyklai. Panašiai galima vaikus aprengti vedantis į šeimos spektaklius, tačiau, jeigu vaikai eina kartu su suaugusiaisiais, reikėtų išlaikyti panašų puošnumo lygį visai šeimai. Be abejo, pravartu ugdyti vaiko skonį, paaiškinti, nuo ko priklauso aprangos pasirinkimas.
Moterų skrybėlės. Elegancija ar vaizdo blokatorius sėdinčiam už nugaros?
Skrybėlės šiandien daugiausia naudojamos oficialiuose renginiuose arba ieškant įsimintinų ir išskirtinių įvaizdžių. Rūbinėje galima palikti skrybėlę ar kepurę, kuri dėvima kaip viršutinis drabužis (dėl šilumos), tačiau jei tai išskirtinio įvaizdžio elementas, tikrai nėra galimybės tokių aksesuarų palikti rūbinėje, todėl pasirenkant skrybėlę teatrui reikia gerai pagalvoti, ar tai tikrai tinkamiausias aksesuaras.
Lauko avalynė. Persiauti ar ne?
Avalynė – įvaizdžio dalis, todėl ji turi harmoningai derėti su visa pasirinkta apranga. Jeigu žiūrovas teatrui renkasi klasikinę (kad ir vasarišką) eilutę, jam natūraliai nekils noro eiti su paplūdimio šlepetėmis. Jeigu žiūrovas pasirenka ne patį tinkamiausią aprangos variantą, akivaizdu, kad bus bėdos ir su avalyne. Vasarą atviros basutės gali puikiai derėti su lengvo audinio suknele ar kostiumėliu – nemanau, kad galima rinktis tik uždarą avalynę, – svarbiausia visų aprangos elementų tarpusavio darna. Nemanau, kad reikia persiauti batelius teatre žiemą, tiesiog derėtų pasirinkti tinkamo stiliaus avalynę, kuri nerezonuotų su apranga, dėvima po paltu.
Apranga karštuoju metų laiku: šortai ir mini sijonai?
Karštomis pavasario, vasaros dienomis tobulas pluoštas yra linas. Jis ir vėsina kūną, ir apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Šių audinių asortimentas platus ir artimas klasikiniam kostiumui. Visada galima rasti optimalių sprendimų, kurie derėtų su teatro aplinka ir vasarišku oru. Manau, trumpas sijonas šiais laikais tikrai nieko nestebina ir gali būti tinkamas įvairiai aplinkai. Šiuo atveju daug svarbesnis drabužio stilius – jis turėtų būti nevulgarus ir ne per daug vasariškas. O štai šortai, polo ar T formos marškinėliai tegul lieka laisvalaikiui, nesusijusiam su teatru.
Pasirenkant aprangą reikia atsižvelgti:
– į renginio vietą, aplinką;
– į spektaklio tipą, progą ir laiką;
– į savo vietą salėje.
Parengė Jolanta Garnytė-Jadkauskienė
Nuotr. autorė Vita Kučinskienė