Net ir savo pirminę paskirtį jau atlikusi vestuvinė suknelė gali tapti naujos istorijos pradžia. Tokią žinutę Kauno menininkų namuose pristatydama kolekciją „Amor Vincit Omnia“ siuntė dizainerė Olesia Les. Išskirtiniais kūrybiniais sprendimais garsėjanti kūrėja šįkart dėmesį sutelkė į tvarią madą ir drabužių transformaciją, parodydama, kaip praeities simboliai gali įgauti naują formą bei prasmę.
Iš dėvėtų vestuvinių suknelių sukurtų drabužių kolekcija kvietė kalbėti ne tik apie madą, bet ir apie tvarumą, vartojimo kultūrą bei vertę, kuri neišnyksta pasibaigus pirminiam daikto gyvenimo etapui.
„Grožis nebūtinai turi būti vienkartinis“, – sako Olesia Les.
Kūrėja pasirinko kalbėti apie tai, kas dažniausiai lieka už vestuvių industrijos romantikos ir blizgesio ribų – trumpą daugelio vestuvinių drabužių gyvenimą bei vis dar gają vienkartinio vartojimo kultūrą.
„Sužinojusi, kad dalis nuomos salonų suknelių po kelių sezonų tiesiog išmetamos, supratau, kad noriu parodyti kitą galimą jų istorijos tęsinį. Juk net ir dėvėtoje suknelėje dažnai lieka nepaprastai daug vertingos medžiagos, kruopštaus darbo ir grožio, kuris gali gyventi toliau“, – sako Olesia Les.
Brangiausias drabužis spintoje dažniausiai dėvimas vieną kartą
Vestuvinė suknelė dažnai tampa vienu brangiausių moters garderobo pirkinių. Europos rinkos duomenimis, 2019 metais Europoje buvo nupirkta apie 2 mln. vestuvinių suknelių, o vidutinės išlaidos vienai jų siekė 1 406 eurus. Tačiau, skirtingai nei dauguma kitų brangių daiktų, vestuvinė suknelė dažniausiai dėvima vos vieną dieną.
Po šventės ji tampa prisiminimu – nugula spintoje, perduodama kitai nuotakai arba ilgainiui atsiduria tarp nebereikalingų daiktų. Dar mažiau kalbama apie tai, kas nutinka vestuvinių suknelių salonuose, kur po daugybės nuomos sezonų dalis drabužių tiesiog „nurašomi“. Būtent ši realybė ir tapo kolekcijos „Amor Vincit Omnia“ pradžia.
„Nuolat perdarau vyriškus švarkus, kelnes, marškinius, įvairius moteriškus drabužius, staltieses ar užuolaidas, todėl natūraliai kilo klausimas – ką būtų galima padaryti iš vestuvinės suknelės? Nors dalis suknelių turi nusidėvėjimo ženklų, jose vis dar lieka milžiniškas kiekis kokybiško audinio, nėrinių, rankų darbo detalių, kurios gali tapti visiškai naujo drabužio pagrindu“, – pasakoja dizainerė Olesia Les.
Jos kolekcijoje vestuvinės suknelės praranda savo pirminę paskirtį ir tampa proginiais drabužiais, skirtais įvairioms gyvenimo šventėms. Prie jų jungiami vyriško garderobo elementai – švarkai, kelnės ir marškiniai, simbolizuojantys dviejų žmonių susijungimą bei naujo gyvenimo etapo pradžią.
„Vestuvinės suknelės paskirtis dažniausiai viena – vestuvės. Po jų ji pasmerkta tūnoti spintoje arba keliauti iš rankų į rankas, kol galiausiai tampa atlieka. Man norėjosi sukurti drabužį, kuris būtų dėvimas daug kartų. Gyvenime netrūksta progų puoštis – išleistuvės, krikštynos, koncertai, parodų atidarymai, gimtadieniai. Kodėl ypatingas drabužis turėtų būti skirtas tik vienai dienai?“, – atkreipia dėmesį dizainerė.
Tvari mada – ne tendencija, o požiūrio pokytis
Daugiau nei dvylika metų su antriniu drabužių panaudojimu dirbanti dizainerė įsitikinusi, kad tvarumas nėra vien medžiagų ar technologijų klausimas.
Pasak jos, svarbiausia yra keisti požiūrį į vertę. Kolekcijoje naudojami drabužiai ne slepia savo praeitį, o ją pratęsia, parodydami, kad pabaiga nebūtinai reiškia nesėkmę.
„Kuo ilgiau dirbau prie šios kolekcijos, tuo aiškiau supratau, kad ji kalba ne tik apie drabužius. Kaip ir žmonių gyvenimuose, taip ir drabužių istorijose ne kiekvienas „ilgai ir laimingai“ virsta „kol mirtis mus išskirs“. Tačiau tai nereiškia, kad visa, kas buvo iki tol, neteko prasmės. Priešingai – kiekviena patirtis palieka pėdsaką ir tampa mūsų istorijos dalimi“, – sako dizainerė.
Pasak jos, būtent todėl kolekcija pavadinta „Amor Vincit Omnia“ – „Meilė nugali viską“: „Man tai yra atsakymas į klausimą, ar tai, kas baigėsi, buvo beprasmiška. Tikiu, kad viskas, ką darome iš meilės – žmonėms, kūrybai ar pasauliui – niekada nebūna švaistymas. Tai visada palieka šviesią žymę mūsų gyvenimuose.“