Domantas Razauskas – poetas, dainų autorius ir atlikėjas, gitaristas, koncertuojantis jau daugiau nei dešimtmetį. Tradiciškai jis laikomas dainuojamosios poezijos atlikėju, nors jo kuriamų dainų stilistikos apibūdinti neįmanoma. Atlikėjo dainų per dešimtmetį klausėsi ne tik Lietuvos auditorija – jam teko daug groti ir užsienyje. O mėnesio gale Domantas skleisti savo muzikos skrenda į Prancūziją ir Vokietiją. Daugiau apie jį patį, jo kuriamą muziką, grupę skaitykite šiame interviu.
Kaip manote, koks būtumėte be muzikos?
Neįsivaizduoju savęs be muzikos ir nebandau to daryti. Klausimas „kas būtų, jeigu būtų“ yra vienas beprasmiškiausių ir pavojingiausių. Jis gali ir gyvenimą suėsti.
Koncertuojate jau daugiau nei dešimtmetį. Kaip tai keitė Jūsų dainas?
Niekaip ir visaip. Kiekviena daina yra vis kitokia, nepriklausomai nuo to, ar koncertuoju aš, ar ne. Kuo daugiau koncertų, tuo daugiau gyvai grojamos dainos tolsta nuo manęs, apauga krūmais ir medžiais. Tačiau net jei nebūtų nė vieno koncerto, tos dainos vis tiek būtų visiškai skirtingos, nes jas sukuria arba joms rastis padeda vis kitas žmogus. Nesvarbu, kad jo vardas tas pats.
Per tiek metų tikriausiai teko nemažai koncertuoti ir užsienyje.
Man net pačiam keista, kad tiek daug teko koncertuoti užsienyje. Juk dainuoju aš lietuviškai. O grodavau tikrai ne visada lietuviams. Štai ir dabar mėnesio gale skrendu į Vokietiją ir Prancūziją.
Ar galima užsienio auditoriją palyginti su Lietuvos?
Publikos skirstyti pagal geografines kategorijas negalima. Jos apskritai negalima skirstyti, nes publika – tai daug labai skirtingų žmonių. Kiekviename koncerte vis kitų. Net jei tas pats žmogus eina į penkis koncertus iš eilės, kiekviename koncerte jis būna jau kitas žmogus. Su kitomis nuotaikomis, išgyvenimais, patirtimi. Todėl publikos neįmanoma apibrėžti ir pasakyti, kad štai Paryžiaus auditorija skiriasi nuo Biržų publikos. Nes net Biržų auditorija skiriasi dviejuose skirtinguose koncertuose.
Esate ne tik dainų autorius. Parašėte ir eilėraščių knygą „Takas į tylą‘‘. Kaip apibūdintumėte, apie ką Jūsų eilėraščiai?
Leidykla „Baltos lankos“ man pasiūlė sudėlioti knygą iš kadaise rašytų eilėraščių. Nesipriešinau. Tad negaliu sakyti, kad ją parašiau, tiesiog ją sudėliojau. Tai net nėra vientisa knyga, tai greičiau rinkinys, užfiksavimas to Domanto, kuris kadaise dėjosi poetu.
Apie ką jie? Apie tą, kuris juos tuo metu skaito.
Ar tikslu sakyti, kad daugiausia dainuojate poezijos žanro kūrinius? Kokie žanrai Jums artimiausi?
Aš nedainuoju poezijos. Dainuoju dainas. Niekada nesu ėmęs jokio eilėraščio ir daręs iš jo dainos, išskyrus vieną atvejį, kai pralaimėjau lažybas bičiuliui poetui Vytautui Stankui ir turėjau parašyti dainą pagal jo eilėraštį. Taip gimė „Budėjimas“. Bet kai aš jį dainuoju, tai būna mano daina, o ne Vyto eilėraštis. Jei jūs imsite ją ir padainuosite, tai jau bus jūsų daina.
Kalbant apie žanrus, nėra nė vieno blogo žanro, yra tik blogi kūriniai ir prasti atlikėjai. Žaviausia tai, kad gero kūrinio neįvilksi į žanro rėmus.
Ką manote apie dainuojamosios poezijos festivalius? Ar jie reikalingi? Ar pats esate dažnas jų dalyvis?
Jei žmonės eina, jei kviečia groti, vadinasi, reikalingi. Esu, ko gero, visų tokių festivalių dalyvis, mat kviečia. Geriausia būna tuose, kur nesistengiama apsiriboti žanrais, kur galima išgirsti visko. Vieni iš tokių festivalių – „Mėnuo Juodaragis“ ir kauniečių organizuojamas „Senamiesčio žiogas“.
Papasakokite apie grupę, su kuria koncertuojate.
Mielai. Šiuo metu grupę sudaro penki pastovūs nariai ir daugybė nepastovių, kurie tai išeina, tai sugrįžta. Vienas toks narys kaip tik grįžta, bet tai kol kas paslaptis. Būgnais groja puikus mušikas Marius Leiburas, bosine gitara – rūstus žemaitis juvelyras Paulius Rukas, tromboną pučia aukštos kvalifikacijos jogas Pranas Dapšauskas, smuiku griežia nenuspėjamasis Simas Butavičius, o viską garsina ir apipina aidais ramusis Rokas Jasiūnas.
Kada sulauksime naujo Jūsų albumo?
Albumas su grupe kaip tik beveik baigtas įrašinėti. Kada jis pasirodys, kol kas pasakyti negaliu.
Koks mėgstamiausias Jūsų muzikos instrumentas, žinoma, be gitaros?
Nėra nė vieno prasto ar nemėgstamo, jei jis meistro rankose. Nuo švilpynės iki fortepijono. Pats namie jau keletą metų groju elektriniu pianinu, gal duos Dievas drąsos kada nors tai išbandyti ir scenoje.
Mums visiems puikiai žinoma, kad muzikantai yra be galo užimti žmonės, bet skaitytojams vis tiek būtų smalsu sužinoti, ką veikiate, kai nemuzikuojate.
Repetuojame, įrašinėjame, bendraujame, linksminamės, kaip kas išmanome, auginame vaikus, leidžiamės jų auginami, tuokiamės ir skiriamės, skaitome, rašome, verčiame, gaminame maistą, muzikos instrumentus ir juvelyrikos dirbinius, užsiiminėjame joga ir meditacija, važinėjame į kaimus, žvejojame, žiūrime filmus, žaidžiame kompiuterinius žaidimus, programuojame, miname dviračius! Bet muzika vienaip ar kitaip skamba visada.
Ar nebūna tokių dienų, kada jaučiatės pavargęs nuo muzikos?
Man – ne. Būna netinkamai parinkta muzika. Arba netinkamai pasirinktas šaltinis, vietoj vidinio – išorinis.
Koks, Jūsų nuomone, yra geras muzikantas?
Koks? Nežinau. Žinau, KAS yra geras muzikantas, tokių jums galėčiau išvardyti daugybę. Taip pat žinau, kas yra blogas muzikantas. Reikia atkreipti dėmesį, jog tai visiškai nepriklauso nuo profesionalumo ir išsilavinimo. Techniškai ir greitai pagrotos gamos manęs nedomina. Tiesą pasakius, atvirkščiai. Daug dažniau geras muzikantas yra tas, kuris žino, kada ir kur pagroti tą vieną vienintelę natą. O šiam sugebėjimui reikia daug daugiau, nei gali duoti išsilavinimas.
Kaip gimsta Jūsų dainos?
Įsivaizduokite patefoną tuščiame kambaryje. Ateina kažkas ir uždeda plokštelę. Pasigirsta daina. Aš ir esu tas patefonas. Jo adata, kojelė yra mano instrumentai ir mano kalba. Bet kas yra tas, kuris man uždeda tą plokštelę su daina? Aš žinau, bet, deja, negaliu pasakyti to žodžiais.
Ko palinkėsite skaitytojams?
Skaitykite, kol skaitosi! Gal pavyks ką nors perskaityti. Klausykite, kol klausosi! Gal pavyks ką nors išgirsti. Ir žiūrėkite, kol žiūrisi! Beveik neabejoju, kad anksčiau ar vėliau pavyks ką nors pamatyti.
Kalbino pilietė reporterė Greta Kondrataitė






