Liepos mėnesį jau septintą kartą vyko didžiausias blaivus festivalis visai šeimai „Naisių vasara“. Jame koncertavo ir sveiko bei blaivaus gyvenimo propaguotojas dainininkas Donatas Montvydas. Festivalis pritraukė per 60 tūkst. dalyvių. D. Montvydas taip pat yra vienas iš iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ narių, kurių parengtas įstatymo projektas, paremtas per 60 tūkst. piliečių parašais, dabar svarstomas Seime.
Koks buvo pirmasis Jūsų susitikimas su muzika? Kaip pasirinkote šį kelią?
Pirmiausia, matyt, mane žavėjo muzika, skambanti namuose. „Mano tėtis – buvusios roko grupės „Plackartas“ būgnininkas. Tėvai, ypač tėtis, nuolat domėjosi muzika ir jos klausė. Namuose dažnai skambėdavo Michaelio Jacksono, Freddie Mercury ir kitų to meto ryškiausių atlikėjų kuriama muzika. Matyt, svarbiausias ir pirmasis mano, kaip atlikėjo, pasirodymas buvo konkurse „Dainų dainelė“, kuriam mane paruošė darželio auklėtojos, joms už tai esu labai dėkingas. Antrasis svarbus etapas mano gyvenime – muzikos mokykla, kurioje praleidau aštuonerius metus, tačiau viešiausias mano pasirodymas įvyko 2008 metais dalyvaujant televizijos projekte „Lietuvos dainų dešimtukas“ (kartu su Aiste Petkevičiūte). Pavyko užimti pirmąją vietą.
Kokius jausmus kelia dalyvavimo „Eurovizijos“ konkurse prisiminimai?
Sunkus darbas – tai mano kasdienybė, ir ji man labai patinka. Labiausiai mane vargina stresas, kurį patiriu dėl nežinomybės. Galiu palyginti 2012-ųjų ir šių metų dalyvavimą „Eurovizijos“ konkurse. Pirmaisiais metais mane lydėjo nuovargis dėl streso. Visai mūsų komandai daug kas buvo nežinoma, kilo įvairių klausimų. Nežinojau, ko tikėtis, ir tuo metu koncertavimo didžiosiose arenų scenose patirtis nebuvo tokia didelė. Šiais metais aš mėgavausi dalyvavimu „Eurovizijoje“, bendraudamas su publika, žiniasklaidos atstovais. Nejaučiau baimės scenoje, atlikdamas dainą nesijaudinau dėl techninių dalykų. Šie metai buvo ypatingi, jaučiau milžinišką lietuvių palaikymą, tai mane labai džiugino, labai tai vertinu ir esu dėkingas už tai.
Daugelis žmonių Jus ne tik vertina kaip puikų autorių, atlikėją, bet ir žavisi Jūsų asmenybe. Kokiomis svarbiausiomis vertybėmis vadovaujatės savo gyvenime?
Manau, didžiausios gyvenimo vertybės ateina iš vaikystės, iš tėvų, senelių rodomo pavyzdžio. Ir sulauki laiko, kai tas vertybes tenka pačiam patikrinti. Visuomet sakiau, kad mes, žmonės, dažnai apsigauname pasitikėdami akimis, formomis, kurias matome, galvodami apie materialius dalykus. Mes negalime pamiršti tikrųjų, pamatinių vertybių. Nors aš didžiąją laiko dalį praleidžiu kartu su muzika savo studijoje, koncertuose, bet visada svarbiausia man yra šeima – mano dukrytė, žmona. Šie man brangūs žmonės visada šalia, nesvarbu, kas nutiktų, jie supranta, išklauso.
Kaip atlikėjui, man labai svarbu, ką klausytojams palieku savo muzika, ką ir kaip kalbu. Vertybė, sumuojant šiuos svarbiausius dalykus, būtų atsakomybė – būtina žinoti, kad šiame pasaulyje esame ne vieni ir turime būti atsakingi už tai, kaip elgiamės. Dažniau turėtume pagalvoti apie kitus, tai suteikia daug laimės. Tuo vadovaujuosi kūryboje ir asmeniniame gyvenime.
Esate vienas iš iniciatyvinės grupės „Už blaivią“, kuri inicijavo parašų rinkimą, kad būtų griežtinamas alkoholio prieinamumas ir uždrausta jo reklama, narių. Buvo surinkta per 60 tūkst. piliečių parašų. Kodėl prisijungėte prie šios iniciatyvos?
Šeimoje buvau pavyzdingai auklėjamas, tačiau aplinka, kuri mane supo: kiemas, bendraamžiai, rajonas, kuriame gyvenau, mane supažindino su kitokio gyvenimo realybe. Teko matyti daug geriančių žmonių, aplink besimėtančių švirkštų. Visada mačiau, kokią žalą, ypač jauniems žmonėms, jų šeimoms daro šie reiškiniai.
Matydami tokią aplinką, žmonės turi dvi galimybes gyvenime: arba padaryti išvadas ir rinktis teisingą gyvenimo kelią, taip auklėti ir savo vaikus, arba nesugebėti tam atsispirti ir tapti vienais iš jų. Visi šie procesai, vykstantys aplinkui mus, turi būti kontroliuojami.
Kaip skiriasi jausmas koncertuojant neblaiviai ir blaiviai publikai?
Viskas turi turėti ribas, privalome išlaikyti etiką. Pavartoję alkoholio žmonės tampa labai drąsūs. Džiaugiuosi, kad neteko to patirti, tačiau kolegoms yra tekę girdėti ir matyti visko: ir necenzūrinių skanduočių, įvairių gestų, kurių sau tikrai neleistų blaivus žmogus. Aš dainuodamas galvoju, kad visi noriai manęs klauso, jaučiu, kaip meilė ir geros emocijos tvyro aplinkoje. Taip stengiuosi sukurti pozityvią energiją. Aš, kaip atlikėjas, įvairiomis situacijomis galiu būti aktorius, vedėjas ir atlikėjas, bet esu tikras, kad klausytojams taip pat nėra malonu būti šalia neblaivių asmenų, jaustis nesaugiai.
Džiaugiuosi galėdamas dovanoti savo atliekamą muziką išskirtinio, didžiausio blaivaus festivalio šeimoms „Naisių vasara“ klausytojams. Matau, kad blaivūs renginiai vis labiau plinta, juose šeimos su vaikais gali dalyvauti nebijodami, kad jų vaikams nutiks kažkas negero. Atžalos mato gražius pavyzdžius, teigiamą, linksmą, laimingą laiko leidimą be alkoholio, kad tai yra įmanoma. Tuo labai džiaugiuosi.
Juozas Dapšauskas