Birželio 17 dieną Ignalinos krašto muziejuje pristatyta paroda „8 su puse Ignalinos“. Informaciniuose stenduose pateikiamos ekspedicijos nuotraukos ir aprašymai, pasakojantys apie Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje surastas vietoves, kurios pavadintos Ignalinos vardu. Šią ekspediciją sumanė ir informaciją surinko laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktorius Jonas Baltakis ir verslininkas Kęstutis Žemaitis, ekspedicijos metu dirbęs Ignalinos televizijoje. Ekspedicija vyko prieš kelerius metus, jos medžiaga pateikta laikraščiuose, reportažai rodyti Ignalinos televizijos laidose. Šiemet, Ignalinai švenčiant 150-metį, sumanyta padaryti miestui dovaną – parengta informatyvi ekspozicija, išleistas specialus šventinis laikraštis ir surengtas parodos pristatymo renginys.
„Kažkada Lenkijos žemėlapyje surasta Ignalina suintrigavo. Dar labiau nustebome, kai su kolega Kęstučiu Žemaičiu, panaršę internete, suradome ir daugiau vietovių, vadinamų Ignalina: tris radome Lenkijoje, vieną – Baltarusijoje ir dar tris su puse Lietuvoje. Gimė idėja, spontaniškas užmojis – aplankyti visas tas Ignalinas, išsiaiškinti, kodėl jos taip vadinasi, sužinoti apie jas viską, ką pasiseks surasti. Savo idėją įgyvendinome. Vien lankydami Lenkijos Ignalinas nuvažiavome 1700 km, o apvažiavę visas vietoves sukorėme apie 3000 km. Keliones parėmė rajono savivaldybė, verslininkai Edita Brukštuvienė, Stasys Pečiūra, tarybos narys Vygantas Dilys“, – pasakojo Jonas Baltakis. Kelionės metu patirta daug įspūdžių, nuotykių, kalbėta su įvairiais žmonėmis. Autorius džiaugėsi, kad ši dovana unikali, nė vienas rajonas tokios neturi.
„Džiugu, kad ryžotės atlikti tokį didelį darbą Ignalinai. Tai tikrai prasminga dovana miestui, ignaliniečiams, gražus palikimas istorijai, kuri vis dar turi nežinomųjų, vis dar gali būti atverti naujų įdomių detalių“, – dėkodamas parodos autoriams kalbėjo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Jonui Baltakiui ir Kęstučiui Žemaičiui jis įteikė savivaldybės dovanas ir linkėjo kurti naujus planus. „Mūsų Ignalinos“ redaktorius Jonas Baltakis prasitarė apie vieną tikrai didelį darbą, susijusį su amžinojo atilsio išėjusio žurnalisto Mamerto Krapausko atminimu.
Ignalina Lenkijos Lidzbarko gminoje (Ignalin) – tai turtingą istoriją turintis bažnytkaimis, minimas kaip rusų ir prūsų kariuomenės mūšio su Napoleono armija vieta. Šalia kaimo yra 110 m aukščio kalva, nuo kurios, kaip sakoma, 1807 m. mūšį stebėjo pats Napoleonas. Per šį kaimą ėjo įžymiojo viduramžių lenkų astronomo Nikolajaus Koperniko keliai. Po Antrojo pasaulinio karo kaime apsigyveno daug nuo Stalino represijų bėgusių lietuvių. Kaimą, kuris anksčiau vadinosi Reimerswalde, Ignalina pavadino Žebrauskai iš Ignalinos rajono Pašarkavio kaimo. Dabar prūsiškai lenkiška Ignalina – ramus, tylus kaimas, kuriame gyvena apie 200 gyventojų, yra parduotuvė, vaistinė, nedidelis žirgynas ir įdomi baroko stiliaus bažnyčia.
Antroji Lenkijoje rasta Ignalina yra Tčemečno gminoje. Dabar ten likęs vienkiemis, kuriame gyvena vyras ir žmona pavarde Zajdel. Netoli Ignalinos kaimo yra dujų požeminė saugykla ir druskos kasykla. Gretimame Lavkų kaime, su kuriuo Ignalina sudaro vieną administracinį vienetą, yra paminklas žymiam lenkų politikui, žurnalistui, metalurgijos ir mašinų gamybos Lenkijoje pradininkui Ipolitui Cegelskui. Šios Ignalinos apylinkėse nemažai gyventojų, turinčių Kaminskių pavardę. Galbūt yra kokių nors sąsajų su Vidiškių dvaru, kurį XIX valdė Ignotas Kaminskis?
Ignalina Chodečo gminoje išsibarsčiusi 4 kvadratinių kilometrų plote, jame gyvena 40 šeimų (120 žmonių). Kaimo vardo kilmės nepavyko išsiaiškinti. Keliautojus sužavėjo gamta, kuri labai primena Ignalinos kraštą.
Viena Ignalina yra Baltarusijoje, Verchnedvinsko rajone. Nuo rajono centro iki Ignalinos kaimo 42 km, gyvena apie 200 gyventojų. Čia sutikta vienintelė lietuvė Zita Puzanskaja-Šiugždėnaitė pasakojo, kad anksčiau toje vietoje buvęs dvaras ir Ignalina pavadinta dvarininko sūnaus Ignalio vardu. Dabartinėje Ignalinoje yra pradinė mokykla, kaimo klubas, biblioteka, parduotuvė, girininkija. Už 8 km nuo šios Ignalinos – Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos valstybių sienų sankirta. Tarybiniais metais čia supiltas draugystės kurganas, įrengtas trijų tautų draugystės muziejus.
Dar trys Ignalinos yra Lietuvoje – Trakų, Kaišiadorių ir Zarasų rajonuose. Pirmosiose dviejose likę tik po vieną sodybą, Ignalinoje Zarasų rajono Degučių seniūnijoje gyvena keturios senyvo amžiaus gyventojos, kurios kartais patiria nepatogumų į Ignaliną kviesdamos greitąją pagalbą, nes joms paaiškinama, kad tokia vietovė – kitame rajone. Įdomu, kad šis kaimas anksčiau buvo vadinamas Čižikais, o dabartinį pavadinimą gavo XVIII a. nuo dvarponio Igno Kvintos. Ignalina buvusi ir Rokiškio rajone, tačiau dabar tas kaimas vadinasi Ignatiškiu. Taigi jam priklauso ta puselė Ignalinos, kuri minima parodos pavadinime „8 su puse Ignalinos“.
Parodos svečias – kraštietis, istorijos mokslų daktaras Arūnas Vyšniauskas – parodą praturtino istoriniu ekskursu į praeitį. Jis surado Aleksandro Burbos (1854–1898) sueiliuotą poemą „Senybinis aukuras“, kuri buvo išspausdinta laikraštyje „Aušra“ 1881 metais. Toje poemoje paminėta Ignalina: „Isz Vilniaus važiuju Lietuvį lankyti, / Kurs myli tėvynę, geidž prieszus vaikyti; / Malonu su anum bent pasikalbeti, / Nes dvase Lietuviu aname girdeti. / Apleidęs vagzalą – szitą Ignalyną, / Į Vydiszkę traukiu per didį smiltyną… Maž miszku regeti vis daugiaus kalnelei, / o tarpo kalneliu maži ežerelei, / Viens medžeis, kits krumais krasztuse apaugęs, / kits blizguleis saules su dangum suaugęs…“.
Parodoje grojo Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos jaunosios smuikininkės, šauniai atstovaujančios savo miestui įvairiuose konkursuose, – Monika Sapiegaitė, Vesta Cicėnaitė, Aristida Rukšėnaitė.
Lina Kovalevskienė