Daugybinės pilietybės klausimas Lietuvoje diskusijas kelia jau daug metų. Visai neseniai žiniasklaidoje nuogąstavimus dėl savo vaikų pilietybės viešumoje yra išsakęs Lietuvos krepšininkas ir treneris Šarūnas Jasikevičius, kiti savo sričių profesionalai, vystantys savo karjeras svetur. Taip pat vyksta įvairūs debatai dėl Konstitucijos keitimo ir požiūrio į pilietybės institutą. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Ana Borovko sako, kad tokiose diskusijose neretai yra pamirštamos ganėtinai platų spektrą atvejų apimančios išimtys, suteikiančios galimybę išsaugoti ar atkurti Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo turimų kitų.
Susidomėjimas išaugo prasidėjus karui
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas iš viso numato 11 išimčių, kada asmuo gali turėti daugybinę pilietybę. A. Borovko teigimu, nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios gan ženkliai išaugo jomis pasinaudoti siekiančių žmonių skaičius. Anot teisininkės, daugiausiai pastaruoju metu dėl to kreipiasi iki 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos išremtų ar išvykusių asmenų palikuonys.
„Nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas požiūris į pilietybę yra gan konservatyvus, tačiau Pilietybės įstatyme numatyti tam tikri atvejai, kuomet asmenims suteikiama galimybė turėti ir Lietuvos, ir kitų šalių pilietybę. Tad, nors kelias į daugybinę pilietybę nebūtinai visuomet yra lengvas, tačiau atviras ganėtinai nemažai daliai lietuvių tautos atstovų ar siekiančių jais tapti“, – pažymi A. Borovko.
Nepilnamečiams sąlygos palankesnės
Anot teisininkės, visų pirma, įgyti kitą pilietybę, neprarasdami Lietuvos, praktiškai visuomet gali nepilnamečiai asmenys, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimimu. Tai reiškia, kad, jei vaiko gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaikas taip pat ją įgyja ir išsaugo – nepriklausomai nuo to, ar iki pilnametystės taip pat priėmė ir kito iš tėvų arba šalies, kurioje gimė, pilietybę.
„Dėl šios priežasties vaikas kai kuriais atvejais gali pretenduoti net į tris skirtingas pilietybes – mamos, tėvo ir „žemės principą“ (lot. jus soli) taikančios šalies. Tokia šalis yra, pavyzdžiui, JAV. Tad jei, tarkime, mama yra Lietuvos pilietė, tėvas Lenkijos, o jų atžala gimė Jungtinėse Valstijose – vaikas gali įgyti visų trijų šalių pilietybes. Tiesa, šalys, kaip ir Lietuva, dažniau taiko pilietybės pagal kilmę (lot. jus sanguinis) principą“, – sako A. Borovko.
Pasak „Sorainen“ teisininkės, pagal numatytas išimtis, Lietuvos pilietybę taip pat išsaugo ir kitos šalies pilietybę iki 18 metų įgiję Lietuvos piliečiai pagal gimimą. Prarasti Lietuvos pilietybės negresia ir užsienio piliečių iki 18 metų amžiaus įvaikintiems Lietuvos piliečiams. Lietuvišką pasą šalia kitos šalies įgyti gali ir Lietuvos piliečių įvaikinti nepilnamečiai iš užsienio valstybių.
Siekiant atkurti pilietybę gali tekti nupūsti archyvų dulkes
Kita gyventojų, galinčių turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę, grupė – iki 1990 m. kovo 11 d. į užsienį pasitraukę ar ištremti lietuviai bei jų palikuonys. Visgi, A. Borovko teigimu, šiems asmenims taikoma išimtimi praktikoje pasinaudoti neretai yra ganėtinai sudėtinga.
„Norint atkurti Lietuvos pilietybę pagal šią išimtį tenka įrodyti ne tik, kad asmuo išvyko ar buvo ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bet ir – kad buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. Jų palikuonims taip pat reikia įrodyti ir giminystės ryšius su Lietuvą savo valia ar per prievartą okupacijos metu palikusiais lietuviais. Kadangi dažnu atveju kalbame apie daugelio dešimtmečių senumo migracijas, atrasti pasus, gimimo liudijimus ar kitus aktualius dokumentus yra išties sudėtinga – tenka kreiptis į archyvus, tačiau ir juose reikiamus įrašus pavyksta rasti ne visuomet“, – sako A. Borovko.
Tiesa, teisininkė, pažymi, kad pagalbos kreipiasi vis daugiau Lietuvos pilietybę atkurti pasiryžusių išeivijos atstovų. Nepaisant kylančių iššūkių, sėkmės atvejų taip pat netrūksta.
Ginčų objektas – nuopelnai valstybei
Karštų diskusijų viešojoje erdvėje kyla dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo už nuopelnus Lietuvai arba jos suteikimo išimties tvarka. Tam galimybę taip pat numato Pilietybės įstatymas.
„Ypatingais nuopelnais Lietuvai yra laikoma veikla, kuri stiprina šalies valstybingumą, didina jos galią ir autoritetą tarptautinėje bendruomenėje. Tačiau tokį indėlį yra ganėtinai sunku objektyviai pamatuoti, todėl Lietuvos pilietybės arba teisės ją išsaugoti suteikimas ar nesuteikimas konkrečiam asmeniui kartais tampa ginčų objektu“, – teigia A. Borovko.
„Sorainen“ teisininkė pabrėžia, kad už ypatingus nuopelnus teisę į Lietuvos pilietybę gaunantis asmuo taip pat turi būti integravęsis į Lietuvos visuomenę. Tai reiškia, kad pilietybė pagal šią išimtį gali būti suteikiama, jei asmuo nuolat gyvena Lietuvoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat Lietuvoje negyvena – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių integraciją patvirtinančių įrodymų.
A. Borovko taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietybės gavimas išimties tvarka savaime nesudaro pagrindo mūsų šalies pilietybę įgyti asmens vaikui, sutuoktiniui ar kitam šeimos nariui.
Kitos išimtys daugybinei pilietybei
Atskira išimtis taip pat numatyta ir pabėgėlio statusą Lietuvoje turintiems asmenims. Jiems galioja įprasti pilietybės įgijimo natūralizacijos būdu reikalavimai be būtinybės atsisakyti kitų turimų pilietybių.
Dar vienas kelias į dvigubą pilietybę – santuoka su kitos šalies piliečiu, jei dėl santuokos kitos šalies pilietybė suteikiama savaime (lot. ipso facto). A. Borovko pažymi, kad Lietuvos pilietybė dėl santuokos savaime nėra suteikiama, tad ši išimtis aktuali tik tuomet, kai per santuoką įgyjama kitos šalies pilietybė, o Lietuvos pilietybę norima išsaugoti.
Ką rodo statistika?
Lietuvos Migracijos departamento duomenimis, pernai Lietuvos pilietybę iš viso atkūrė 3762 asmenys – 5 proc. daugiau nei 2024 metais ir net 57 proc. daugiau nei 2023 metais. Tai daugiausiai buvo Izraelio (1326), Pietų Afrikos Respublikos (738) ir Brazilijos (513) piliečiai. Pernai 40 asmenų Lietuvos pilietybė buvo grąžinta, o 207 asmenys Lietuvos pilietybę įgijo natūralizacijos tvarka ir kt.