Tautinis šokis – tai kur kas daugiau nei išmokti žingsniai ar scenoje atliekami judesiai. Tai gyvas
mūsų tautos pasakojimas, perduodamas iš kartos į kartą per muziką, ritmą ir bendrystę. Šokdami
ne tik puoselėjame lietuviškas tradicijas, bet ir kuriame naujus ryšius, stipriname bendruomenę
bei atrandame džiaugsmą būti kartu. Meilė tautiniam šokiui gimsta tada, kai jis tampa ne
pareiga, o prasminga patirtimi, leidžiančia pajusti savo kultūros gyvybingumą ir grožį.
Kiekvienas šokis turi savo pasakojimą – apie mūsų tradicijas, istoriją, žmonių santykius ir
gyvenimo džiaugsmą. Per šokį mokomės bendradarbiauti, klausytis vieni kitų, jausti ritmą,
pažinti savo kultūrą. Tai patirtis, kurioje žinios perduodamos ne žodžiais, bet judesiu ir emocija.
Maironio lituanistinės mokyklos mokytojų šokių grupė „Gija” susikūrė 2025 metų rudenį,
laukiant ir besiruošiant XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventei Čikagoje. Ši mintis
gimė iš noro ne tik mokyti vaikus lietuviškų tradicijų, bet ir pačioms tapti aktyvia jų dalimi.
Grupės pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – gija simbolizuoja ryšį tarp žmonių, kartų ir
tradicijų. Kaip gija sujungia audinio raštą į visumą, taip ir mes siekiame jungti lietuvišką kultūrą,
bendruomenę bei meilę tautiniam šokiui.
Šiandien šokių grupę sudaro šešiolika Maironio lituanistinės mokyklos mokytojų. Jas vienija
darbas viename iš Čikagos priemiesčių Lemonte veikiančioje mokykloje, o repeticijose susitinka
jau ne tik kaip kolegės, bet ir kaip bendro tikslo siekianti komanda. Kaip sako šokėjos, didžiausia
jų stiprybė – bendrystė, tarpusavio palaikymas ir nuoširdus noras mokytis. Kadangi grupė dar
labai jauna, tradicijos tik kuriasi, tačiau jau dabar jos žino vieną svarbią taisyklę – į repeticijas
ateinama su gera nuotaika, atvira širdimi ir nusiteikus nuoširdžiai dirbti.
Susikūrus naujai šokių grupei, natūraliai atsirado ir naujų rūpesčių. Teko spręsti, kaip pasirūpinti
tautiniais kostiumais, jų detalėmis bei įvairiais šokių atributais – nuo šokių batelių iki skrybėlių.
Šie nesibaigiantys reikalai mokytojas dar labiau suartino, nes visus sprendimus jos priima
drauge, ieškodamos kūrybiškų ir geriausių sprendimų. Prie kostiumų siuvimo ir pasiruošimo
daug prisidėjo mokytoja Kristina Grigaliūnaitė, padėjusi įgyvendinti įvairias idėjas ir
pasirūpinusi, kad šokėjų sceninis įvaizdis būtų vientisas bei estetiškas.
Mokyklos direktorei Godai Misiūnienei teko rūpintis administraciniais ,,Gijos” reikalais, padėti
pasiruošti sklandžiai žengti pirmus žingsnius. Paklausus, kaip ji vienu sakiniu apibūdintų
lietuvišką tautinį šokį Amerikoje, Goda sako, kad mūsų tautinis šokis Amerikoje yra gyva
lietuvybės gija, jungianti praeitį, dabartį ir ateitį. Mokyklos vadovė atvirauja: ,,Man ši šventė yra
labai prasminga. Kaip mokyklos vadovei, ji leidžia matyti, kaip bendras tikslas suvienija žmones
ir stiprina bendruomenę. Kaip šokėjai, tai galimybė išbandyti save naujoje veikloje, patirti
kūrybinį džiaugsmą ir tapti gyvos lietuviškos tradicijos dalimi.”
,,Gijos” šokėjos sako esančios labiausiai dėkingos šokių mokytojai Rūtai Mackonis.
Nepaisydama įtempto savaitės tvarkaraščio ir gausybės įsipareigojimų, ji rado laiko paruošti
mokytojų grupę šventei. Rūta kantriai taisė šokėjų klaidas, „šlifavo” kiekvieną judesį, mokė ne
tik žingsnių, bet ir pasitikėjimo savimi šokio aikštelėje. Jos atsidavimas, profesionalumas ir
tikėjimas mokytojoms padėjo pasiekti kur kas daugiau, nei pradžioje jos galėjo įsivaizduoti.
Šokėjos tiki, kad meilė tautiniam šokiui prasideda nuo įkvepiančio pavyzdžio. Būtent todėl šiame
kolektyve šoka mokytojos – jos nori parodyti vaikams ir jaunimui, kad tautinis šokis nėra tik tai,
apie ką kalbama klasėje ar ko mokoma pamokų metu. Mokytojos pačios šoka, mokosi, kartais
suklysta, bet kartu patiria ir tikrą šokio džiaugsmą. Jos nori, kad jaunimas pamatytų, jog šokti yra
smagu, kad tautinis šokis vienija žmones ir leidžia išgyventi lietuvišką kultūrą per judesį ir
bendrystę.
Linkime, kad taip ir būtų – smagios šventės, iki greito pasimatymo Čikagoje!
Parengė: Loreta Timukienė
