Rugpjūčio 17-ąją, švenčiant 117-ąjį Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ gimtadienį, Berisso buvo išrinktos naujosios lietuvių bendruomenės kultūros atstovės, Carla Daniela Markus ir Laima Fourment Kalvelis Žebrauskas.
Nuskambėjus paskutiniams polkos akordams, tarp muzikos, šokių ir šventinių šypsenų buvo iškilmingai paskelbtos dvi jaunosios lietuvių bendruomenės kultūros atstovės. Ateinančius metus Carla ir Laima atstovaus lietuvių bendruomenei Argentinoje įvairiuose kultūriniuose ir visuomeniniuose renginiuose, puoselėdamos lietuvių kalbą, kultūrą bei tradicijas.
Abi merginos lietuvių bendruomenės gyvenime dalyvauja nuo pat mažens. Augdamos „Nemuno“ apsuptyje, jos tautinių šokių žingsnius pradėjo mokytis dar būdamos dvejų metų ir nuo vaikystės yra lydimos lietuviškos kalbos, kultūros bei tradicijų. Tai gražus simbolis daugiau nei šimtmetį Berisso gyvuojančiai lietuvių bendruomenei, kurioje tradicijos ir bendrystė perduodamos iš kartos į kartą.
Carla Daniela Markus istorijoje lietuviškas ryšys turi gilias šaknis. Jos senelis Alfonsas Markus buvo aktyvus „Nemuno“ narys, ne vieną kadenciją vadovavo draugijai ir daug prisidėjo prie lietuviško kultūrinio gyvenimo bei tautinių šokių puoselėjimo. Šiandien jo anūkė Carla, tapdama lietuvių bendruomenės kultūros atstove, tęsia šią šeimos tradiciją savo kartos žingsniu. Ne mažiau graži ir Laimos Fourment Kalvelis Žebrauskas šeimos istorija. Jos močiutė Izabelė Kalvelis buvo ilgametė ir aktyvi „Nemuno“ narė bei veteranų tautinių šokių kolektyvo „Pipiras“ vadovė. Laimos mama Alejandra Pumar Žebrauskas vadovavo „Skaidrai“ ir pati buvo šokėja, savo veikla prisidėjusi prie lietuviškos kultūros puoselėjimo.
Laimos tėtis Juan Ignacio Fourment Kalvelis, nuo mažens augęs „Nemuno“ aplinkoje, savo gyvenimą susiejo su lietuviška veikla. Jis buvo tautinių šokių šokėjas ir vadovas, o šiandien yra aktyvus lietuvių bendruomenės veikėjas, „Ecos de Lituania“ režisierius ir žurnalistas. Jo veikla jau seniai peržengia vienos bendruomenės ribas, jis daug metų prisideda prie lietuviškos tapatybės puoselėjimo ir sklaidos. Šiuo metu Juan Ignacio aktyviai vadovauja 2027 metais Argentinoje vyksiančios IV pasaulio lietuvių tautinių šokių šventės „Stiprios šaknys – gyva kultūra“ organizaciniam komitetui. „Stiprios šaknys – gyva kultūra“ – tai ne tik 2027 metų šventės šūkis. Šie žodžiai tarsi įprasmina ir Carlos, ir Laimos šeimų istorijas, kuriose lietuviškas paveldas išsaugomas ne tik prisiminimuose, bet ir gyvu darbu, šokiu, lietuvišku žodžiu bei meile savo šaknims. Carla ir Laima šiandien tampa naujosios kartos veidu. Jų laukia daugybė susitikimų, kultūrinių renginių ir svarbių bendruomenės gyvenimo akimirkų. Vienas svarbiausių jų laukiančių įvykių, 49-oji Provincijos imigrantų šventė Berisso, kurioje lietuvių bendruomenė kartu su kitomis tautinėmis bendruomenėmis pristatys savo kultūrą, tradicijas ir istoriją.
Tą vakarą, kai nuskambėjo paskutiniai polkos akordai, prasidėjo naujas šios istorijos skyrius. Carla ir Laima jį rašys savo žingsniais, saugodamos tai, kas buvo perduota iš kartos į kartą, ir kurdamos savo lietuvišką istoriją Argentinoje. Iš kartos į kartą. Iš širdies į širdį. Iš Argentinos į pasaulį.