Gruodžio 8 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatytas „Dzūkų kalendorus 2018“, kurį išleido asociacija „Vilniaus dzūkuliai“. Dalyvavo Lietuvių kalbos instituto kalbininkė dr. Asta Leskauskaitė, kalendoriaus sudarytojas Juozas Žitkauskas.
Pasak Juozo Žitkausko, „Dzūkų kalendorus 2018“ – pirmasis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Jis skirtas visiems dzūkams ir tiems, kuriems brangi Dzūkija, tiems, kurie nori labiau pažinti šį kraštą, iš čia kilusius žmones, žvilgtelėti į regiono praeitį ir ateitį. Taip pat išmokti arba prisiminti gražią dzūkų tarmę, kuri su kiekviena diena vis labiau traukiasi į pašalius. Kalendorių galima pasikabinti ant sienos ir mėgautis juo visus metus. Tiek leidinio pavadinimas, tiek informacinė-tekstinė dalis užrašyta dzūkų tarme (išskyrus dzūkiškų žodžių atitikmenis bendrine kalba). Kiekvienam mėnesiui skirti du puslapiai: viršutiniame – publikuotos fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus fotografijos, apatiniame – tekstinė-informacinė dalis. Čia minimi Dzūkijai svarbūs kultūros, mokslo, švietimo, sporto, politikos ir kitų specialybių žmonės, kuriems 2018-ieji – jubiliejiniai metai.
J. Žitkauskas apibūdino V. Daraškevičiaus nuotraukas, nukeliančias mus į įvairius Dzūkijos laikotarpius. Nuotraukos skaitytojus nuves iki Alytaus, Kapčiamiesčio, Pivašiūnų, Perlojos, Mardasavo, Merkinės, Rudaminos (Lazdijų r.), Punsko, Balbieriškio, primins, kad Pivašiūnuose 1907–1927 m. klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Alfonsas Petrulis, o Perloja kitais metais švęs savo 640-metį ir garsiosios Perlojos respublikos 100-metį. Balandžio mėnesio nuotrauka byloja apie dailininką Vytautą Kasiulį, gimusį Simne, o lapkričio mėnesio nuotraukoje įamžintas dzūkiškai rašantis rašytojas Romas Sadauskas. Leidinio sudarytojas teigė: „Simboliška, kad „Dzūkų kalendoraus 2018“ fotografijų dalį pradedame Vilniumi (jis yra ant viršelio), o baigiame Trakais (gruodžio mėn.). Iki šiol vis dar yra abejojančių dėl mūsų sostinių priklausymo Dzūkijos regionui.“
Bendradarbiaujant su kalbininke Asta Leskauskaite ir etnologe Nijolė Marcinkevičienė sudarytas dzūkiškų žodžių žodynėlis, užrašyti etnografinių valgių receptai. Vyresnio amžiaus šeimininkės galės prisiminti, o jaunesnio – išmokti, kaip pasigaminti dzūkiškų patiekalų „Maciukas“, „Bulbinė stacokė“, „Šyršių medus“, „Saldzienis“, „Būlbinės bandukės su lįšais“, „Grikinė babka“, „Kručkienojai“, „Ruškynių ir dzirgėlių viralas“ ir kt.
Kalendoriuje pateikti 225 dzūkiški žodžiai. Kalbininkė ir leidinio redaktorė A. Leskauskaitė sakė iš įvairių šaltinių atrinkusi pačius gryniausius dzūkų tarmės žodžius: atsietuvė, avynas, kerplė, kutulys, judulis, gugucis, roc, stalapalė, knyvė, mazgius, rumbė, palietė, šabaldocis, varnarugis, lapukė, šiūlycis, šabaldocis, rantauc, žibanakcis ir pan. Dzūkijos regiono plotas didelis, o tam tikri žodžiai vartojami mažose vietovėse, todėl daugelis gyventojų leidinyje pateiktų žodžių nėra girdėję, nežino jų reikšmių, o kalendorius padės išmokti tarmiškų žodžių.
J. Žitkauskas liudijo, kad susidomėjimas dzūkų kalendoriumi didelis, išparduotas visas tiražas, bet dar yra daug žmonių, norinčių jį įsigyti. 2019 metams Juozas sumanęs 2 kalendorius: vieną, skirtą didiesiems dzūkams, antrąjį – vietovėms.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas džiaugėsi Dzūkijos kraštui svarbiu leidiniu, linkėjo, kad jis taptų tradicinis.
Varėnos VB metodininkė Daiva Armonienė
Organizatorių nuotr.