Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vykę pagrindinių šalies politinių partijų debatai Seimo rinkimų karštinės akivaizdoje atskleidė nemažai įžvalgų. Kandidatus egzaminavę ir jų pasirodymą balsavimu vertinę šimtai moksleivių iš visos Lietuvos nevengė kritiškų, tiesių ir nepatogių klausimų.
Apie jaunuolių dėmesį politikai ir demokratijos idėjų bei pilietiškumo ugdymą po renginio kalbėjomės su debatų „Mokiniai renka Seimą“ moderatoriumi, garsiu žurnalistu ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) viešosios politikos ir viešojo administravimo lektoriumi Edmundu Jakilaičiu.
Moksleiviams, regis, pavyko išsklaidyti politikų diskusijose, debatuose dažnai demonstruojamą aroganciją, savo galios pabrėžimą.
Sprendimo teisę turintys žmonės turi daugiau galių, tai yra akivaizdu. Man patiko, kad renginyje skatinome žmonių kritinį mąstymą bei kritinį santykį su valdžia. Kuo daugiau bus tokių renginių, tuo labiau politikai jausis nepatogiai ir stengsis laikytis pažadų. Tuomet visuomenė bus kritiškesnė, visuomeniškesnė, ir sparčiau judėsime į priekį prie kritiškai mąstančių žmonių kultūros.
Kaip vertinate iniciatyvą suburti moksleivius iš visos Lietuvos suteikiant jiems galimybę iš arčiau pažinti kandidatus į Seimą?
Moksleivių susidomėjimas tokiu renginiu kalba pats už save. Sausakimša salė tarsi savaime įrodo, kad tokia KTU iniciatyva išties yra puiki ir pagirtina. Galimybė internetu stebėti debatus bei tiesioginiu teletiltu užduoti politikams klausimus tik dar labiau praplėtė šio renginio ribas, nes leido prie mūsų prisijungti jaunimui net iš atokiausių šalies vietovių.
Ar moksleiviai debatams buvo gerai pasiruošę?
Jaunimas pasirodė išties puikiai, buvo drąsus ir aktyvus. Auditorija pateikė gerus, „kietus“ klausimus, taip priversdami politikus pasitempti ir ne kartą išrausti. Būsimiems kandidatams į Seimą tikrai nebuvo lengva, bet to ir reikėjo. Sužavėjo moksleivių kritinis požiūris ir mąstymas, gerai parengti klausimai – aštrūs, provokuojantys. Nebuvo „seilėtų“, pataikūniškų klausimų vienam ar kitam kandidatui – vien tik rimti, o tai jau yra gerai.
Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip 90 proc. jaunuolių nesidomi politika. Kaip vertinate tokią situaciją?
Susidomėjimas valstybės ateitimi tradiciškai siejamas su vyresniais žmonėmis. Jaunimas pirma galvoja apie savo ateitį, karjerą, mokslo ir studijų galimybes, o tik pasirūpinus savo asmenine gerove akiratis krypsta į bendresnį kontekstą. Situacija per dieną nepasikeis.
Domėjimasis politika nebūtinai turi būti susijęs su ėjimu į politiką. Bet kokia iniciatyva, noras būti aktyviu, visuomenišku žmogumi – sveikintinas, bet tai neturi būti vien politika. Būti visuomenišku mokslininku, verslininku, kūrėju, menininku tiek pat naudinga visuomenei, kaip ir bet kokia kita veikla, įskaitant politinę.
Ar savanoriavimas – vartai į politiką ir visuomeniškumą?
Šiandien tai tapo išties madinga. Vis daugiau jaunuolių tampa įvairių organizacijų savanoriais. Tai skatina žmones mąstyti bendresniame kontekste ir matyti ne vien tik savo asmenines problemas. Jaunimas domisi valstybės ir visuomenės problemomis, o tai jau žingsnis įsitraukimo į politinę veiklą link. Nereikia būti politiku siekiant būti naudingam. Yra daugybė nenaudingų politikų, ir atvirkščiai.
Kaip kinta bendras visuomenės požiūris į politikus?
Visuomet sunku kalbėti apie politikus ir visuomenę, bet Lietuvoje tikrai jau atsiranda daugiau jaunų, iniciatyvių žmonių, norinčių keisti tėvynę, norinčių jos kitokios. Niekuomet visi politikai nebus geri, o žmonės – visuomeniški, bet tai yra normalu. Gerų politikų yra vos keletas, o jaunų, veiklių, iniciatyvių žmonių – tūkstančiai, galbūt net dešimtys tūkstančių. Manau, tai yra labai gerai.
Ar jaunimui daro įtaką netinkamas politikų įvaizdis?
Politika – didelė problema. Tokie politiniai lyderiai, kaip Eligijus Masiulis, kuris buvo daugelio jaunų žmonių autoritetas, savo veiksmais paskatino bendrą nusivylimo nuotaiką ir tarp jaunimo. Bet geriau pagautas negu nepagautas vagis. Tai irgi yra tam tikro apsivalymo, tam tikro pozityvaus proceso dalis. Juk jeigu kažkas ima pinigus ir yra pagaunamas, tai yra geriau, negu kad jis tai darytų ir šį faktą nuslėptų. Žinoma, būtų idealu, kad tokių purvinų dalykų išvis nebūtų. Bet geriau skausmingas, kone kruvinas procesas, tačiau teigiamas rezultatas.
Ko, Jūsų nuomone, trūksta šiandieninei politikai?
Politikai labiausiai trūksta politikos. Politika – idėjų kova. Idėjų, grįstų kompetencija, išmanymu, atsidavimu ir kitais dalykais. Tų idėjų trūksta, bet jų yra, tad čia savotiškas galimybių išnaudojimo menas. Vieni politikai ir jų reprezentuojamos partijos turi daugiau idėjų, kiti mažiau ir tai puikiai atsispindi balsavimo rezultatuose. Procesas juda, ir tai yra gerai.
Nuotraukos iš KTU archyvo