Atostogos egzotinėse šalyse traukia keliautojus galimybe ne tik pamatyti įspūdingus gamtos darinius, bet ir susipažinti su vietine kultūra bei paragauti autentiškų patiekalų. Pingant lėktuvų bilietams ir paprasčiau planuojant tolimas keliones, šios neįkainojamos patirtys vilioja vis daugiau lietuvių, ypač tokių atostogų planavimas suintensyvėja žiemos pabaigoje – tai patvirtina ir kelionių organizatorių statistika. Šį pavasarį norintiems neįprastų įspūdžių senas kultūros tradicijas puoselėjančiose šalyse kelionių ekspertai rekomenduoja rinktis vieną iš trijų krypčių – Japoniją, Mianmarą arba Madagaskarą.
Kontrastingoji Japonija
Ne veltui trijose didelėse ir gausybėje mažų salų išsidėsčiusi šalis yra vadinama kontrastingąja – Japonija žinoma ne tik dėl savo aukštųjų technologijų, inovacijų, beprotiško didmiesčių gyvenimo tempo, bet ir dėl magiškos gamtos bei įspūdingų šventyklų su giliai įsišaknijusios Rytų filosofijos tradicijomis. „Visus šiuos kontrastus papildo kitokia nei mūsų kultūra, tradicijos, gyvenimo būdo supratimas – dažnas keliautojas sako, kad buvimas Japonijoje netgi savotiškai iškreipia laiko ir erdvės suvokimą. Gal tai skamba kiek mitologizuotai, tačiau tą jausmą tik taip apibūdinti ir galima – tai bent kartą gyvenime verta patirti visiems“, – teigia egzotinių ir grupių kelionių skyriaus projektų vadovė Kristina Korsakaitė.
Kelionių ekspertė pasakoja, kad, nuvykus į Japoniją ir norint pajausti didmiesčio pulsą, būtina aplankyti šalies sostinę Tokiją, kurio kiekvienas rajonas – labai charakteringas: Harajuku garsėja ekstravagantiška gatvės mada, Roppongi – prašmatniais barais ir klubais, Senajame Tokijuje rasite senovinių šventyklų, o Odaiba rajonas tituluojamas futuristiniu dėl savo akį traukiančios modernios architektūros. Tačiau K. Korsakaitė pabrėžia, kad Japonijoje negalima apsiriboti tik didmiesčiais – privalu aplankyti lankytinas vietas ir gamtos prieglobstyje. Pavažiavus kiek toliau nuo Tokijo laukia visai kiti potyriai – Fudži kalno vaizdais žymus Fudžio-Hakonės-Idzu nacionalinis parkas su pasaulyje garsėjančiomis karštosiomis versmėmis ir tradiciniais viešbučiais „ryoukan“; pasigrožėti ežerais, kriokliais ir Toshugu – gausiausiai dekoruota maldykla Japonijoje – galima taip pat netoli nuo sostinės nutolusiame Nikko nacionaliniame parke.
K. Korsakaitė kelionei į Japoniją pataria rinktis balandžio pabaigą, kai vyksta sakurų žydėjimo šventė, nes žydėjimas simbolizuoja atgimimą ir primena, kad reikia gyventi čia ir dabar bei tuo mėgautis. Keliautojams tai nepakartojamas reginys, o japonams – ypatingas laikas: jie vyksta po žydinčiais medžiais leisti laiko su draugais, kolegomis, šeimomis, po medžiais medituoja.
Autentiškas Mianmaras
Mianmaras – visiška priešingybė Japonijai ir jos aukštosioms technologijoms bei futuristiniams miestams. Būdamas šioje šalyje jautiesi, tarsi laikas būtų sustojęs – nėra arba neveikia bankomatai, sunku rasti interneto ryšį, turistų taip pat matyti nedaug: „Ši šalis pasauliui ir turizmui atsivėrė vos prieš kelerius metus, tad dabar yra pats tinkamiausias metas aplankyti vis dar autentiškumu alsuojantį Mianmarą. Šalis pakeri paprastumu, tad šią kryptį rekomenduojame išsiilgusiems natūralios egzotikos, atvirų žmonių ir nepagražinto gyvenimo“, – pasakoja kelionių organizatorė K. Korsakaitė.
Pasak jos, Mianmaro keliautojai parsiveža mozaiką įvairių įspūdžių: prisiminimus apie keturių milijonų pagodų miestą Paganą, didžiausią pasaulyje knygą Kutodavos pagodoje, prisimena mistinį Popos kalną, kur yra 27 dievų namai, gali papasakoti apie šioje šalyje praktikuojamą unikalų žvejybos būdą irkluojant viena koja, apie saulėje žvilgančią 11 tonų aukso ir 4350 brangakmeniais puoštą Švedagono pagodą, ilgisi atokvėpio baltojo smėlio paplūdimio kurorte Bengalijos įlankoje bei daug kitų Mianmaro autentiškų stebuklų.
Kelionei tinkamiausias metas – balandžio mėnuo, nes kasmet šį mėnesį (šiemet balandžio 13–16 d.) šioje šalyje vyksta keturias dienas trunkantis „Thingyan“ festivalis, dar kitaip žinomas vandens šventės vardu. Šio festivalio kulminacija – Naujųjų metų šventė. „Paprastai tylūs ir kuklūs Mianmaro žmonės šiuo metu išsilaisvina ir virsta linksma, dūkstančia ir draugiška minia, pilstančia vandenį. Žmonės tiki, kad tai nuplauna visas nuodėmes ir nesėkmes, įvykusias praėjusiais metais, ir padeda žengti į naujus metus švaria siela bei švariu kūnu“, – pasakoja kelionių ekspertė.
Gamtos apsuptas Madagaskaras
Madagaskaras – tai įstabaus gamtos grožio sala, kurioje daugiau nei 80 proc. augalų ir gyvūnų yra visiškai unikalūs – endeminiai, tokių pasaulyje daugiau niekur nėra: „Be abejonės, šią egzotinę kryptį turėtų rinktis tik gamtą mylintys žmonės. Taip pat saloje būtų sunku prie šiuolaikinių patogumų pratusiems, nekantriems žmonėms, nes šioje šalyje dažniausiai vartojamas posakis yra „mora mora“, kuris reiškia „lėtai, lėtai“ ir atspindi vietinių gyvenimo būdą bei požiūrį į gyvenimą – gyventi lėtai, mėgaujantis kiekviena akimirka ir iš jos pasiimti viską“, – apie sulėtėjusią, magišku realizmu alsuojančią egzotinę salą pasakoja K. Korsakaitė.
Kadangi Madagaskaras garsėja įspūdinga gamta, dauguma lankytinų objektų glaudžiasi jos prieglobstyje. Tai Ranomafanos nacionalinis parkas, kuriame žvilgsnio nepaleidžia atogrąžų miškais apaugusios kalvos su gausia laukine gamta. Taip pat, pasak kelionių ekspertės, būtina aplankyti į UNESCO paveldą įtrauktą „Tsigny de Bemaraha“ nacionalinį parką, kuris garsus šventų akmenų mišku – virš miško iškilę „akmenų stulpai“ atima žada net visko mačiusiems. „Marojejy“ – tai dar vienas nacionalinis parkas, kuriame driekiasi įstabus daugiau nei 2 km aukščio kalnų masyvas, susijungiantis su Fanambanos upės baseinu, o kur dar visi lemūrų parkai bei magiškumo įspūdį kuriančios baobabų giraitės.
Pasak keliones į egzotines šalis organizuojančios K. Korsakaitės, palankiausias metas keliauti į Madagaskarą yra balandžio–gegužės mėnesiai, kai ciklonai iš šalies jau yra pasitraukę, nėra pernelyg karšta, o turistų dar nėra tiek daug – daugiausia jų būna liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Lietuviai vis daugiau investuoja į patirtį
Ne veltui žmonės dažnai vartoja skambų pasakymą, kad „pasaulis yra susitraukęs“: kelionių specialistai pastebi, kad, priešingai nei prieš kokius dešimt metų, dabar rinkdamiesi atostogų kryptį keliautojai apsvarsto visus variantus – nuo Pietų Europos iki tolimiausių pasaulio kraštelių, pvz., Australijos ar jau aptartos Japonijos. Tradicinės atostogų kryptys nebežavi taip, kaip anksčiau, nes dažnas šalyse, kur „viskas įskaičiuota“, ilsisi jau ne vienerius metus, tad važiuodamas į tą pačią vietą iš anksto žino, ko tikėtis. Taigi pamažu poilsines keliones keičia egzotinių potyrių paieškos. Lietuvių nebegąsdina atstumas, kultūriniai skirtumai ar kelionių išlaidos – visi, norintys pamatyti pasaulį ir patirti kitokias, nei įprasta, netradicines, kartais net patirtimi sukrečiančias atostogas, randa būdų, kaip tai padaryti.
„Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad lizingu įsigyjamų egzotinių kelionių skaičius auga. Tai rodo, kad žmonės yra atviri naujoms patirtims ir jiems svarbu sužinoti, augti, pamatyti, tobulėti. Kelionės jau seniai nebėra prabanga, o toks pat būtinas ir planuojamas pirkinys kaip, pavyzdžiui, buitinė technika ar telefonas. Vieni taupo metus ar porą ir tada išvyksta mėnesiui ar keliems, kiti atostogoms pasiskolina iš artimųjų, dar kiti – naudojasi įvairiomis siūlomomis finansavimo paslaugomis. Įspūdžių pasiilgę tautiečiai linkę keliones, ypač didesnio biudžeto, įsigyti išsimokėtinai, o už per kelionę sukauptą patirtį moka dalimis kelis mėnesius ar mokėjimus išsidėlioja per visus metus. Nėra blogo būdo, tiesiog skirtingos priemonės“, – lietuvių tendenciją investuoti į savo asmenybės augimą ir poilsį fiksuoja finansinių paslaugų bendrovės pardavimų grupės vadovė L. Luneckienė.
Kelionių organizatorė K. Korsakaitė antrina, kad jau keleri metai iš eilės jų kelionių agentūra stebi kelionių į egzotines šalis populiarėjimą: „Pastebime, kad lietuviai ne tik dažniau nei prieš kelerius metus leidžiasi į ilgesnes bei didesnio biudžeto keliones, bet ir tai daro dažniau – turime vis daugiau klientų, kurie egzotinėmis kryptimis keliauja bent du kartus per metus. Džiugina, kad vis dažniau kelionės kūnui ir hedonistinių poreikių tenkinimas vietą užleidžia atostogoms sielai bei nepamirštamiems potyriams.“